Apie tradicijas

BunkaEtnografai sako, jog lietuviai visada gerbė dvasias, buvo pasirengę savo namuose priimti kažką iš anapus, o istorinės nuorodos patvirtina, kad net laukdavo žinios iš mirusiųjų. Anot Lietuvos praeities tyrinėtojų, ir išvirkščias Užgavėnių persirengėlių rūbas simbolizavo geros žinios nešimą, nes anuomet tikėta, jog iš ano pasaulio gaunami geriausi linkėjimai, žinia, kokių orų laukti, koks bus derlius, kiek mėsos, pieno, vilnos duos gyvuliai.
Visa tai pranešdavo dvasios – neregėtos būtybės iš nepažįstamo, bet žmonių sąmonėje egzistuojančio pasaulio, į kurį keliaus visi. Tada, pakeitusios išvaizdą, ir jos per Užgavėnes, Kūčias, Vėlines lankys savo artimuosius.
Už tai dvasioms reikia dėkoti ir dovanų pažerti.
Iš čia ir pagoniška tradicija maistu, žodžiu, dovanomis, o, krikščionybei atėjus, – ir maldomis pamaloninti vėles.
Kai XIV–XVI amžiais Lietuvoje pasirodė žydai, čigonai, vengrai, tokio gymio žmonių nematę žemaičiai ir lietuviai priėmė juos kaip atvykėlius iš anapus. Tad nieko nuostabaus, jog visi jie tapo Ragučio švente vadintų Užgavėnių personažais.
Nors iš Uralo kalnų regiono kilę vengrai, iš Mesopotamijos po pasaulį pasklidę žydai ir iš vakarų Indijos pasirodę čigonai skyrėsi savo išvaizda, kalba, tradicijomis, tačiau netruko tapti įprastais kaimynais. Visas jų išskirtinumas dingo, o kartu prapuolė ir „vėlių pasiuntinių“ rangas.
Visiškai jį sunaikino kitataučiams įstatymais ūkinės veiklos, gyvenamosios vietos, išsilavinimo apribojimus įteisinusi carinės Rusijos valdžios politika. Ypač kliuvo žydams, negalėjusiems įsigyti žemės, stoti į aukštąsias mokyklas, be leidimo palikti jiems nustatytas vadinamąsias sėslumo zonas.
Per Pirmąjį pasaulinį karą dėl Rusijos nesėkmių caras apkaltino žydus ir iš europinės šalies dalies ištrėmė į rytus.
Atėjusi tarybų valdžia iš pradžių dar toleravo žydus, tačiau netrukus pasipylė persekiojimai su tragiškomis pasekmėmis.
Vokietijos nacių politika baigėsi Holokaustu.
Neišprususiam ir esmės neįžvelgiančiam žmogui tokie įvykiai buvo priežastis „vėlių pasiuntinius“ išbraukti iš gerbiamų asmenų sąrašo, o savo „paklydimą“ kompensuoti silpnųjų ginklu – patyčiomis.
Tad kvietime į Užgavėnes reklamuojamą žydo siūlymą parduoti blusas ir utėles arba keisti jas į nekilnojamąjį turtą, nėra tęsinys protėvių tradicijos, bet gali būti suvokiamas kaip jos niokojimas, nes, nors ir garsiai šaukiant apie saugomą palikimą, naikinama pirmapradė Užgavėnių ir jos personažų reikšmė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...