„Kazimieras Striaupa priklauso tautodailės elitui“

21703-0058Taip apie garbingą – 85-erių metų – jubiliejų šiemet minintį dovainiškį liaudies meistrą Kazimierą Striaupą kalbėjo tautodailininkė Zafira Leilionienė. Ji, kaip ir būrys kitų liaudies menui neabejingų žmonių, praėjusį trečiadienį atvyko pasveikinti sukaktuvininko bei pasidžiaugti jubiliejų įprasminančia jo darbų paroda, kurios eksponatai įkurdinti Platelių dvaro svirne.

Aštuoniasdešimt penktus metus skaičiuojančio liaudies meistro gyvenimo istorija prasidėjo Kūbakių kaime, esančiame visai netoli Žemaičių Kalvarijos. Čia būsimasis kūrėjas gimė ir augo. Skirtingai nei dauguma jo kolegų, K. Striaupa potraukį menui pajuto gana vėlai, tik sulaukęs pensinio amžiaus. Paklaustas apie kūrybinio kelio pradžią, tautodailininkas nedaugžodžiaudamas atsakė: „Drožinėti pradėjau, tik išėjęs į pensiją. Prieš pasinerdamas į drožybą, dirbau vairuotoju. Tada laiko kūrybai neturėjau. Mat rytais reikėdavo anksti keltis, o grįždavau tik sutemus. Laiko pomėgiams nebelikdavo.“
Vienas geriausių Žemaitijos, o gal ir visos Lietuvos medžio meistrų K. Striaupa žurnalistams yra pasakojęs, jog, sūnui perleidęs ūkį, ėmėsi skaptuko ir medžio pliauskos, kurią „berakinėjant“, ji virsdavusi šventojo skulptūra, humoro prieskonį turinčiu politiko atvaizdu, kunigaikščio statulėle ar šiaip kokį linksmą vaizdelį perteikiančiu dirbiniu.
„Drožinėju nuo nieko nenusižiūrėjęs, kaip šauna į galvą“, – paprastą savo darbų išskirtinumo paslaptį atskleidė net du kartus parodos-konkurso „Aukso vainikas“ laureatu tapęs tautodailininkas, kurio gausioje darbų kolekcijoje didelę dalį sudaro šventųjų skulptūros. Ne veltui dovainiškis yra tituluojamas talentingiausiu Žemaitijos dievdirbiu.
Tačiau, paklaustas, kokius šventuosius labiausiai mėgsta drožti, K. Striaupa neišskyrė nė vieno. „Visus juos vienodai mėgstu. Visi šventieji man – šventieji. Lygiai kaip ir žmonės man visi vienodi“, – ne kartą yra sakęs menininkas. Tačiau negalima nepastebėti, kad garsiojo dievdirbio šventieji tarpusavyje konkuruoja spalvomis. Joms meistras skiria ypatingą dėmesį, nes įsitikinęs, jog, skirtingai nei kiti darbai, šventieji turi būti ryškūs, kokie yra vaizduojami bažnytiniuose paveiksluose. Būtent į pastaruosius ir „užmeta“ akį tautodailininkas, droždamas dirbinį religine tematika.
K. Striaupa kuria ir kitokių darbų. Meistrui labai patinka drožti didelius kompozicinius darbus su daug personažų. Esą tada nereikia pasakoti, kas, kur, kodėl. Pažiūri į darbą  ir aišku, ką norima pasakyti. Ir iš tiesų dovainiškio kūriniai kalba patys už save. Kad ir drožinys, kuriame pavaizduotas „naminukės“ gaminimo procesas. Viskas paprasta ir aišku. Dovainiškio kūrybą puošia ir vienas itin vertingas darbas – Kristaus kelio koplyčios.
Sunku būtų išvardinti visus menininko darbus, nes dalį jų jis saugo savo rankomis pastatytoje klėtelėje, dalį yra įkurdinęs Platelių dvaro svirno antrame aukšte. O kur dar tie, kuriuos pardavė ar padovanojo…
Svirne esančioje etnografinėje ekspozicijoje įkurdinti K. Striaupos darbai įdomūs tuo, kad juose jis vaizduoja senuosius amatus. Galima pamatyti ir javų kūlimą, ir kuliamąja, ir linininkystę, ir kalvystę, ir duonos kepimą, ir žvejybą, ir dar kitų dalykų. Vienas iš įdomesnių – kiaulės pjovimo procesas. Tiesa, dovainiškis yra išdrožęs ir ne vieną Užgavėnių kaukę, kurios kasmet puošia tradicines Užgavėnių parodas Plateliuose. Tautodailininko kūriniai eksponuojami ne tik Plungėje, bet Telšiuose, Mažeikiuose, Kretingoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Islandijoje, Vokietijoje. Meistro darbų yra įsigijęs ir Lietuvos nacionalinis muziejus, daug jo darbų turi privatūs asmenys.
Menininko talentu džiaugiasi ne tik K. Striaupos artimieji, bet ir bičiuliai, kolegos, visi, kurie nėra abejingi liaudies menui. Tuo įsitikinti buvo galima ir praėjusį trečiadienį, kai Platelių dvaro svirne buvo atidaryta jubiliejinė medžio meistro kūrybos paroda. Pasveikinti jubiliatą atvyko ir Seimo narys Jurgis Razma, Plungės savivaldybės vicemeras Mindaugas Jurčius, kolegos Antanas Vaškys bei Vytas Jaugėla, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojų bei kitų. Visi jie stebėjosi ir kartu džiaugėsi, jog nuo paprasto medinuko „Muzikantas“ savo kūrybinį kelią pradėjęs tautodailininkas šiandien gali didžiuotis gausiu kūrybos lobynu bei ant namų sienų nebetelpančiais padėkų raštais, bylojančiais, jog dovainiškio darbai yra pastebimi ir vertinami.
Tiesa, po jubiliejinės parodos praturtėjo ir K. Striaupos padėkos raštų kolekcija.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...