Plateliškės mokytojos šimtmetį minint

07031139-18Visai Lietuvai švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo dieną, plateliškiai ir svečiai iš kitų vietovių rinkosi į miestelio seniūnijos salę. Čia jie prisiminė reikšmingą mūsų šaliai datą – 1990-ųjų kovo 11-ąją – bei tai, kas nuo tos dienos pasikeitė. Tačiau pagrindinė renginio „ašis“ buvo šviesaus atminimo plateliškė mokytoja bei tautodailininkė Stanislava Andriuškaitė. Šiemet ji būtų pasitikusi garbingą šimto metų jubiliejų. Ta proga surengta prisiminimų popietė bei atidaryta paroda „S. Andriuškaitei – 100 m.“ Tiesa, prieš tai už kraštietę plateliškiai pasimeldė Platelių šventovėje bei aplankė jos kapą Beržore.

Susirinkusiuosius pasveikino Platelių seniūnė Danutė Rapolavičienė. Anot jos, Kovo 11-oji plateliškiams – dviguba šventė, nes minime ne tik Nepriklausomybės atkūrimo dieną, bet ir iškilios kraštietės gimimo sukaktį.
Buvę S. Andriuškaitės kolegos bei bičiuliai dalijosi prisiminimais apie visų gerbiamą mokytoją. Popietės metu buvo galima išgirsti ir pačios S. Andriuškaitės prisiminimų, mat skambėjo garso įrašas, kuriame įamžintas mokytojos ir žurnalisto Beno Rupeikos pokalbis. Jame plateliškė pasakojo, kur gimė ir augo, kaip atsidūrė Plateliuose.
Su Platelių kraštu susijusių S. Andriuškaitės prisiminimų 1997-aisiais buvo išspausdinęs ir leidinys „Šventorkalnis“. Genovaitės Matevičiūtės publikacijoje apie anuomet 80-metį šventusią pedagogę cituojami pačios sukaktuvininkės prisiminimai: „Mano tėviškė buvo prie Bartuvos upės (Skuodo r., Šliktinės kaime). Gaudėm vėžius, kožną urvelį žinojau. Bet vandens buvo mažai. Kai šiek tiek prakutau, jau gimnazijoj (Skuodo), ėmė traukti ežeras.
Atsimenu, vaikystėje važiuodavome pro Platelius, Beržorą. Tie takeliai… Dar vaikščios tokios gražios žydelkos… Misliju: „Viešpatie Viešpatie, kad ir aš čia galėčiau vaikščioti!“ Ir visuomet prašydavau, kad sustotų prie Ripkausko, prie ežero galo… Tas ežeras, tie Plateliai taip kažkaip ir pritraukė.
Pasižiūrėjau žemėlapyje – Stirbaičių pradinė mokykla, prie ežero… Atvažiuoju į tuos Stirbaičius – baisus kaimas, jokio ežero! Bet per karą išbuvau ten, o 1945-aisiais pradėjau dirbti Plateliuose, progimnazijoje“.
Pasidomėję Platelių mokyklos istorija, sužinojome, jog būtent 1945-aisiais  miestelyje, Jono Juškos namuose, atidaryta nauja pradinė mokykla ir trijų klasių progimnazija. Be S. Andriuškaitės, įstaigoje dirbo mokytojai Irena Juciūtė, Aldona Žalimienė, Barbora Bumblauskienė, Juozas Žilys ir kiti. Vėliau prisidėjo Virginija Strakšytė, Morta Mikašauskienė, kiti pedagogai.
Pastarosios, paprašytos prisiminti kolegę, pasakojo, jog beveik visą savo gyvenimą S. Andriuškaitė praleido mokykloje mokydama vaikus. Vienais iš jų didžiuodavosi, dėl kai kurių negabumo sielodavosi. Mokytoja visiems patikdavo. Plateliškiai ją gerbė ir mylėjo. Kaip sakė tautodailininkė Zafira Leilionienė, mokytojos skleidžiama šviesa traukė žmones. Jos kuklaus namelio durys buvo dažnai varstomos. Čia apsilankė daug Lietuvos šviesuolių: gydytojų, muziejininkų, rašytojų, dailininkų, kunigų, įvairaus rango valdininkų. Jie atvykdavo pasisemti išminties, rasti ramybės, klausti patarimo… Ji buvo savotiška kelrodė žvaigždelė…
Pasisemti išminties pas plateliškę pedagogę vykdavo ir žinomas mūsų krašto fotografas Kostas Slivskis. „Mokytoją pirmą kartą sutikau 1972-aisiais. Tuometinio rajono laikraščio redakcijoje dirbo Jonas Ramoška. Mane ir jį suvedė fotografija.
Jonas pasiūlė surengti parodą „Viena diena Platelių apylinkėje“. Sėdome ant motociklo ir išdardėjome. Važinėjome, fotografavome įvairius žmones. Baigiantis išvykai, Jonas pasakė, kad dabar mūsų laukia pats įdomiausias momentas – vyksime pas mokytoją, kuri ir pypkę patraukia, ir savo išmintimi pasidalija.
Ir nuvažiavome. Į kiemą nesukome, sustojome kitoje gatvės pusėje. Žiūriu, namas, plačiai atvertas langas, o ant palangės pasirėmusi mokytoja. Pypkę traukia. Taip ir susipažinau su ja. Man taip patikdavo su mokytoja bendrauti, klausytis jos, jog nebuvo savaitės, kad ją neaplankyčiau“, – pasakojo K. Slivskis.
Prisiminimais apie S. Andriuškaitę dalijosi ir jos gyvenimo metraštininku vadinamas žurnalistas Eugenijus Bunka. „Apie mokytoją galime kalbėti tris dienas ir pokaitį. Ir dar ilgiau, kol visi išsipasakos, ką apie ją žino ir prisimena. Visi mokytojos žodžiai ir pamokymai buvo gražiai pasakyti, apiforminti. Jų išklausęs, tik paskui susigaudydavai ir galvodavai: „Koks aš protingas, kad supratau, ką ji pasakė.“ Va čia ir yra talentas, kad jokių aukštųjų mokslų nebaigęs žmogus, sugeba mokyti, atrasti kituose talentą, padėti jį ugdyti“, – kalbėjo gerai S. Andriuškaitę pažinojęs E. Bunka.
Gražių žodžių apie plateliškę nestokojo ir Z. Leilionienė. Jos teigimu, S. Andriuškaitė buvo viena pirmųjų tautodailininkų rajone, kuri liejo akvareles, bet ne tam, kad išgarsintų savo vardą, o tam, kad išaukštintų savo kraštą, įamžintų nuostabias Platelių apylinkes. Jos kūrinių yra įsigiję Kauno Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vilniaus bei Kretingos muziejai. Ji buvo viena iš pirmųjų, kuri rengė liaudies meno parodas, ragino kurti, ieškoti naujų talentų.
Kad S. Andriuškaitė buvo aktyvus žmogus, turėjęs didelį būrį bičiulių, bylojo ir turtinga fotografijų paroda. Nuotraukose įamžintos svarbiausios mokytojos gyvenimo akimirkos iš įvairių susitikimų, švenčių ir kitų renginių.
Džiaugdamiesi, jog Platelių seniūnijos, Kultūros namų bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos dėka atsirado proga atsigręžti į visų gerbiamą ir mylimą pedagogę bei tautodailininkę, plateliškiai išreiškė viltį, jog tokie renginiai taps gražia valstybinių švenčių Plateliuose tradicija. „Smagu prisiminti paprastus, bet savo darbais didelius žmones“, – kalbėjo renginio dalyviai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...