Dabar meru pasitiki ne septyniolika, o keli tūkstančiai gyventojų

21703_0175Prieš dvejus metus vykusiuose savivaldos rinkimuose intrigų netrūko, nes pirmąkart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, rinkėjai gavo teisę merus rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Prabėgo lygiai pusė kadencijos, kai valdžios skeptras jiems buvo patikėtas ne tarybų narių, o rinkėjų valia. Ką per tą laiką pavyko nuveikti? Ar vadovas jaučiasi tvirčiau, kai už nugaros stovi ne keliolika, o keli tūkstančiai juo patikėjusių žmonių? Gal tai leidžia jaustis labiau savarankišku, o gal priešingai – didelė atsakomybė slegia? Šiuos klausimus „Žemaitis“ uždavė Rietavo savivaldybės merui Antanui ČERNECKIUI, kuris… balandžio 1-ąją minės 17-ąsias  metines, kai sėdi mero kėdėje. Ir antrąsias, kai šį postą jam patikėjo savivaldybės gyventojai. Per tuos porą metų A. Černeckis buvo dukart apdovanotas: 2015-aisiais – už nuopelnus Lietuvos savivaldai jam suteiktas „Auksinės krivūlės riterio“ vardas. Dar po metų – 2016-aisiais – Rietavo meras buvo pripažintas „Metų kultūros politiku“ ir apdovanotas Lietuvos kultūros centrų asociacijos įsteigtu „Auksiniu feniksu“. Visai Rietavo savivaldybei net tris kartus – 2009-aisiais, 2011-aisiais ir 2015-aisiais – atiteko „Auksinė krivūlė“.

– Ar matote skirtumų tarp ankstesniųjų ir prieš porą metų įvykusių – tiesioginių – rinkimų, kai mero postą jums patikėjo savivaldybės gyventojai?
– Nepasakyčiau, kad daug tų skirtumų matau. Na, nebent savimeilę pakutena tai, jog esi daugumos žmonių išrinktas. Kai tave renka Taryba, niekuomet negali būti tikras, jog tokiam pasirinkimui pritaria ir gyventojai. Negaliu pasakyti, kad mūsų Taryboje nėra nuomonių skirtumų – jų yra, tačiau tikrai ne dėl kažkokių politinių skirtumų. Jie priklauso nuo patirties, problemos suvokimo, ūkiško požiūrio. Kai viską išsiaiškinam, sprendimą rasti nesunku.
– Sakykit, dėl kokių reikalų dažniausiai į jūsų kabinetą ateina žmonės, ko jie prašo ar tikisi?
– Yra įvairiausių reikalų: dėl darbo, verslo, vaikų, tačiau pats ilgiausias sąrašas – socialinių problemų. Daug bėdų kyla dėl paties žmogaus pasirinkto gyvenimo būdo. Kai pašneki, išsiaiškini, žiūrėk, ir randi kažkokį sprendimą. Tiesa, yra buvęs ir toks atvejis: kartą atėjo žmogus, kuriam tikrai negalėjau padėti. Taip ir pasakiau. O jis išeidamas man ir sako: „Taip ir žinojau, kad nepadėsit, bet pakalbėjus, man vis tiek palengvėjo.“ Kartais pakanka su žmogumi tik pakalbėti, kad jis pasijustų geriau. Ateina žmonės aiškintis dėl kompensacijų, kuro, dėl kaimynų, kurie triukšmauja, o gal tvorą nuvertė… Pasitaiko atvejų, kai pradedantysis verslininkas planuoja savo verslą ir užsuka išsiaiškinti, kaip iš tiesų bus. Dokumentuose parašyta vienaip, tačiau jiems įdomu, kaip bus iš tiesų? Tiesą sakant, beveik visuomet ateina tie, kuriuos bėdos ar problemos prispyrė. Nors… įsiminė vienas atvejis, kai į mano kabinetą, kuriame buvo žmonių, ėmė veržtis moteris. Galų gale ji įsispraudė ir sako: „Ačiū, kad man padėjot. Aš tiek ir tenorėjau pasakyti…“ Po to apsisuko ir išėjo.
– O dėl darbo – ar dažnai gyventojai jo ieško mero kabinete?
– Retokai. Šiuo metu tai nėra opi problema. Telšių apskrityje mūsų savivaldybėje nedarbas – pats mažiausias. Rietaviškiai užsuka nebent išgirdę, kad savivaldybės teritorijoje žada įsikurti viena ar kita įmonė. Šiuo metu nemažai gyventojų domisi, kada pradės veikti olandų firma „Rietuva“, kuri iš kartono gamins baldams skirtą gofrą. Teritorija jau nuvalyta, balandį planuojama pradėti statybas, o spalį – pradėti veiklą. Žadama čia įdarbinti apie 60 žmonių. Kol kas daug sakyti nenoriu, bet dar dvi ar trys įmonėlės planuoja pas mus įsikurti. Jos įdarbins po 20–25 darbuotojus. Drobstų kaime, vietoj buvusių karvidžių, dabar veikia UAB „Reval baldai“. Be to, nemažas rietaviškių būrys dirbti važiuoja į Klaipėdą – atstumas nuo Rietavo toks, kaip per Vilnių iš vieno galo į kitą nuvažiuoti. Važiuoja ir į Plungę. Tiesa, nedaug kas, nes Plungėje – maži atlyginimai.
– Būtų įdomu išgirsti, kokios problemos naktimis merui miegoti neleidžia?
– Rietavui, be jau paminėtų kelių įmonėlių, kurios, matyt, pas mus įsikurs, reikėtų dar 4-ių ar 5-ių tokių. Didelių įmonių nenorime. Negaliu pamiršti, kokia problemų lavina užgriuvo, kai 2002-aisiais bankrutavo „Rietavo baldai“. Įsivaizduokite, ką Rietavui reiškė be darbo likę 450 žmonių? O kur dar ištuštėję daugiabučiai… Kita rimta problema – keliai. Už juos savivaldybės gyventojai mus pliekia internetiniuose tinklalapiuose, ypač feisbuke. Su kelininkais santykiai įtempti, tačiau jie stengiasi. Po paskutinio snygio per Rietavo savivaldybės teritoriją einančio Žemaičių plento atkarpa buvo kaip vasarą. O per kitus rajonus šiuo keliu vairuotojai važiavo per sniegą. Didžiausią įtampą kelia nebaigtos mūsų pačių statybos. Iki šiol nebaigtas pastatas, į kurį turi persikelti Meno mokykla. Kitas objektas – sporto salė, stadionas prie gimnazijos. Dėl šios situacijos kalta Respublikos valdžia, kuri neleidžia imtis iniciatyvos ir, paėmus paskolą, statybas baigti. Reikėtų baigti vandentvarkos darbus Tveruose, Medingėnuose, Daugėduose, Labardžiuose, Giliogiryje. Kol kas gavome pinigų tik Pelaičiams. Rietave dėl vandentvarkos galvos sukti nebereikia – prie centralizuotų tinklų
gali prisijungti beveik visi norintieji. Po žeme esame susitvarkę: vandentiekis, nuotekos, šiluma, ryšių kabeliai – viskas paklota. Kol kas ne visur išvedžiotos dujotiekio trasos, bet dar neseniai dujos buvo gan brangios, tad gyventojai nesiveržė jų įsivesti. Gatves daugiau ar mažiau esame sutvarkę, šaligatvius – taip pat. Rūpinamės ir kultūros, socialiniais objektais.
– Jau 17 metų sėdite mero kėdėje. Per tą laiką tikrai buvo ir nemalonių, ir skaudžių dalykų. Kas jus ypač sukrėtė? Kai tapote meru, jautriai reaguodavote į kolegų pastabas, kritiką. Šiuo metu nebesikarščiuojate ir visuomet elgiatės labai diplomatiškai. To mokėtės ar tai – patirtis?
– Visko buvo, tačiau pats skaudžiausias ir nemaloniausias atvejis – konfliktas su vienos Tverų seniūnijoje gyvenančios daugiavaikės šeimos tėvais. Tiesą sakant, jokio konflikto nė nebuvo, tačiau ta moteris skleidė gandus ne tik kaime, seniūnijoje, savivaldybėje, bet apie nebūtus dalykus pasakojo ir žurnalistams. Puikiai supratau, kad jei kreipsiuosi į teismą, laimėsiu, bet tai bus teisinis laimėjimas. O ką manytų žmonės? Prieš juos tikrai pralaimėčiau, nes neprieisi prie kiekvieno ir neparodysi širdies. Dėl diplomatijos… Mane skaudžiai žeisdavo išdavystės. O jų buvo. Buvo ir slaptų susirinkimų, kai tardavosi, kaip mane pakeisti, buvo ir specialaus erzinimo. Įsivaizduokite, prieš posėdį susitinka meras, pavaduotojas, administracijos direktorius, kiti vadovai ir aptaria įvairius klausimus, sprendimus. Per Tarybos posėdį, kai reikia balsuoti, vienas iš jų ima ir pareiškia visiškai priešingą nuomonę. Kodėl to nesakė, kai buvome susitikę? Galėjome diskutuoti – tuomet gal ir sprendimas būtų kitoks. Laikui bėgant, išmokau žiūrėti į klausimo esmę, į tai, kas svarbu žmonėms, ir nekreipti dėmesio į intrigas. Tačiau visa tai – praeitis. Dabar svarbiausia – judėti į priekį, nes snausti nėra kada.
– Ačiū už pokalbį.

2 komentarai(-ų)

  • Rietaviškis:

    Kam teko su meru susidurti asmeniškai, tas juo tikrai nebepasitiki.

    • irgi rietaviškis:

      man teko pas šį poną apsilankyti prieš trejetą metų,paliko nemalonų įspūdį,dar ir dabar nesinori prisiminti to apsilankymo

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...