Ar aš esu patriotas?

Dažnai per valstybines šventes kalbama, kad reikia būti savo šalies patriotais, didžiuotis gimtąja šalimi, puoselėti savo tradicijas, papročius. Ir beveik kaskart pabrėžiama, kad jaunimo patriotizmas mažėja – esą gimusieji jau nepriklausomoje Lietuvoje, nesuvokia, ką reiškia būti okupuotam, todėl iškovotos laisvės branginti nebemoka. Lietuvai jau beldžiantis į šimtmečio vartus, apie patriotiškumą, pilietiškumą, aktualias Lietuvai problemas, apie tai, kas yra laisvė, nepriklausomybė, meilė gimtajai šaliai, „Žemaitis“ nutarė paklausinėti Plungės Senamiesčio mokyklos dešimtokų Luko Liutiko, Agnės Liaučytės, Evelinos Petruškevičiūtės, Emilijos Zavadzkytės, Mykolo Mažuknos, Gintarės Razmaitės ir kitų.

– Lietuvoje švenčiamos trys šalies valstybingumą žyminčios šventės – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Kuo svarbios ir kokią vietą jos užima jaunų žmonių gyvenime? Ar mes jau išmokome švęsti valstybines šventes? Ar mokykloje ugdomas mokinių patriotiškumas?
„Vasario 16-oji – pati didžiausia šventė“
Agnė: – Žinau, kas yra Vasario 16-oji. Tai – labai svarbi valstybės šventė. Tą dieną 1918-aisiais buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Esu patriotė, todėl ši diena svarbi ne tik man, bet ir mano šeimai. Mokykloje rengiamos įvairios akcijos šios šventės proga. Jose dalyvauju ir aš. Šoku liaudiškų šokių kolektyve „Suvartukas“ ir taip prisidedu prie šventės. Kartu su draugais pagerbiame iškovojusiuosius mums laivę – padedame gėlių prie Laisvės paminklo. Noriu gyventi ir dirbti čia, nes esu laisvoje šalyje, man atviri visi keliai. Tik reikia rasti savo kelią ir dirbti Lietuvos labui.
Neseniai mūsų mokykloje lankėsi buvusi mokinė Mantė Makauskaitė, kuri, vykdydama projektą „Kurk Lietuvai“, kartu su kolega A. Piktžirniu sukūrė mokykloms skirtą naujienlaiškį „Ką aš manau“. Jo tikslas – skatinti mokinius domėtis įvykiais Lietuvoje ir pasaulyje, svarstyti problemas, diskutuoti. Manau, nuo mūsų visų priklauso Lietuvos ateitis. Pasiklausiusi projekto vadovės paskaitos, supratau, kad ir mūsų šalyje yra galimybių dirbti įdomų darbą, siekti karjeros. Kuo daugiau jaunų žmonių liks gyventi ir dirbti gimtinėje, tuo bus geriau, nes išsaugosime ją ateinančioms kartoms.
„Dalyvauju visose šalies valstybingumą žyminčiose šventėse“
Evelina: – Aš labai didžiuojuosi, kad gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje. Žinau, kokia kaina buvo iškovota Nepriklausomybė. Daug lietuvių paguldė galvas, kad mes galėtume gyventi geriau. Tūkstančiai buvo ištremta, sušaudyta, nukankinta. Nežinomi net kai kurių kapai.
Mokykloje lankėsi ir išgyvenimais bei patyrimais dalijosi ekspedicijos MISIJA SIBIRAS 2016 dalyvis, Vilniaus Ozo gimnazijos istorijos mokytojas Vaidotas Steponavičius. Jo tikslas – skleisti įgytą patirtį ir pilietiškumo idėjas jaunajai kartai. Mokytojas papasakojo apie amžinojo įšalo žemėje esančias kapines, kuriose palaidoti tūkstančiai mūsų kraštiečių palaikų. Daug lietuvių, kovojusių už laisvę ir nepriklausomybę, nebesugįžo į gimtąją šalį. V. Steponavičius pasakojo ir apie Sibire sutiktą lietuvių kilmės moterį Viktoriją Braškytę, jau labai mažai žinančią apie Lietuvą, nes jos lietuvis tėvas, nepakėlęs pragariško darbo ir kančių, mirė labai anksti ir jai, dar visai mažytei, pasakojo apie brangų jam kraštą. Klausantis tokių istorijų, širdis pradeda smarkiau plakti ir supranti, kokia brangi, neįkainojama yra Lietuvos laisvė.
Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną didžiuojuosi, kad gyvenu Lietuvoje ir galiu „Tautišką giesmę“ giedoti kartu su savo artimaisiais. Esu patriotė ir man labai smagu, kad lietuviams visame pasaulyje jau tampa tradicija  sutartą valandą vienu metu giedoti Lietuvos himną. Manau, kad jaunimas, gyvenantis užsienyje, nėra atitrūkęs nuo savo šaknų, nes tarp giedančiųjų galima išvysti daug jaunų veidų.
„Mes privalome prisiminti žuvusiuosius už laisvę“
Gintarė: – Iš istorijos pamokų bei senelių pasakojimų žinau apie 1941-ųjų birželio 14-ąją  prasidėjusius trėmimus. Buvo ištremta 18500 žmonių. Birželio 14-oji yra paskelbta Gedulo ir vilties diena. Nors tuo metu mokiniai jau atostogauja, bet aš bei kiti mano draugai, norėdami pagerbti ištremtuosius ir žuvusiuosius, uždegame žvakelių ir padedame jų geležinkelio stotyje. Iš jos didelė dalis Plungės inteligentijos, ūkininkų bei kitų žmonių gyvuliniais vagonais buvo išvežta į Sibirą, iš kurio daug tremtinių nebegrįžo. Mes turime būti atminties tiltu ateinančioms kartoms ir išsaugoti taip sunkiai iškovotą laisvę, dėl kurios mūsų proseneliai praėjo vargo ir kančios kelią, viską ištvėrė vien dėl to, kad būtų laisvi.
– Valstybės gynimo taryba, įvertinusi geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir penkerių metų laikotarpiui atnaujinti pradinę karo tarnybą. Ar reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą, klausėme dešimtokų, kuriems tai aktualu, nes, baigę vidurines, gali būti pašaukti tarnauti.
„Karinė tarnyba turi būti privaloma visiems“
Lukas: – Manau, kad karinę tarnybą reikia atlikti. Devyni mėnesiai tarnybos būtų tik į naudą, nes armijoje jaunuoliai galėtų daug ko išmokti, suvyriškėtų, išsiugdytų valią, įgytų pasitikėjimo savimi. Esu patriotas, todėl manau, kad saugoti ir ginti tėvynę yra kiekvieno piliečio pareiga. Baigęs mokyklą, savanoriu į kariuomenę neisiu, bet jei pašauks – būtinai. Vienas iš mano įsipareigojimų tėvynei – ją ginti.
„Pilietinę pareigą reikia atlikti“
Mykolas: – Nieko baisaus, kad grąžins privalomąją karinę tarnybą. Ginti tėvynę – mano pareiga. O kas ją gins, jei ne mes, Lietuvos piliečiai. Kaip ginsime, jei net šautuvo rankose nesame laikę. Visko ir išmoktume armijoje – vyriškumo mokykloje. Kita vertus, gyvename laisvoje Lietuvoje, kur turi egzistuoti nevaržoma teisė rinktis savo gyvenimo kelią. Dabar tiek daug savanorių, kad dar teks palaukti, kol pašauks į tarnybą.
– Visą pasaulį sukrėtė įvykiai Ukrainoje. Ką jūs manote apie tai?
„Ukrainoje vyksta karas“
Emilija: – Manau, kad Ukrainoje vyksta oficialiai nepaskelbtas karas tarp Rusijos ir Ukrainos. Žaviuosi ukrainiečiais, kad jie kovoja ir nenori būti priklausomi. Iš senelių pasakojimų žinau apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje, kai keturiolika lietuvių patriotų paguldė galvas už laisvę ir nepriklausomybę. O kiek sužeistųjų, suluošintųjų… Didžiuojuosi jais, nes jeigu ne jie, tikriausiai nebūtume laisvi. Tad ir ukrainiečiai seka mūsų pavyzdžiu ir nenori, kad jų šalis būtų padalinta, jie myli savo valstybę kaip ir mes.
„Tai – dižiųjų pasaulio valstybių politika“
Mykolas: – Ukraina atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Manau, naujojo JAV prezidento atėjimas ir visos administracijos pasikeitimas įnešė daug spėlionių. Tai kelia nerimą ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui bei Europos Sąjungai. Girdėjau, kad iš JAV gauta žinutė, kurioje reikalaujama Krymą grąžinti Ukrainai. Nepripažįstu nelegalios Krymo aneksijos ir vadinamųjų Donecko bei Luhansko liaudies respublikų. Esu už Ukrainos teritorinį vientisumą. Nesuprantu, kaip kažkam galingesniam galima nulemti kitų šalių likimus.
***
Plungės Senamiesčio mokyklos direktorius Algimantas Serva sakė, kad jo mokyklos mokiniai yra patriotiški. Jų patriotiškumas ugdomas kiekvieną dieną, per kiekvieną pamoką, ypač – per istorijos, pilietinio ugdymo pamokas. Mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiose pilietiškumo akcijose, puikiai atstovauja Lietuvai užsienyje, nes dalyvauja įvairiuose projektuose. Manau, kad baigę mokyklą, neišvažiuos svetur, o kurs ir gyvens savo gimtojoje šalyje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...