Plateliškės spintoje – pačios austas ir siūtas tautinis kostiumas

1701-21542017-uosius Seimas yra paskelbęs Tautinio kostiumo metais. Anot šio nutarimo iniciatorių, taip bus pabrėžta tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių bei etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarba. Be to, šiai progai skirtų renginių programa padės tautinį kostiumą ne tik išpopuliarinti, bet ir įprasminti jį mūsų valstybinėse šventėse. Tautinio kostiumo metams numatytų renginių banga nuvilnys per visą šalį. Visuomenės dėmesio laukia įvairių švenčių, konferencijų, parodų, konkursų, edukacinių mokymų ir kitų renginių.
Prie turtingos renginių programos prisideda ir plateliškiai. Antai Platelių krašto audėjos jau dabar suskubo rūpintis tautiniu sijonu moteriai bei liemene vyrui. Audėjoms vadovauja patyrusi šio amato meistrė Laimutė Puidokienė, kuri gali didžiuotis, jog jos drabužių spintoje kabo pačios rankomis austas ir siūtas tautinis apdaras, kuriuo moteris pasipuošia ne tik per valstybines ar miestelio, bet ir per asmenines šventes. Apie tautinį kostiumą, jo išskirtinumą Žemaitijoje L. Puidokienė  sutiko papasakoti ir „Žemaičio“ skaitytojams.

Skirtinguose regionuose – skirtingi kostiumai
Pasak etnologų, tautinis kostiumas yra toks pat svarbus tautos atributas kaip ir herbas, himnas ar vėliava. Jis atspindi mūsų tautos charakterį, istoriją ir yra būdingas kiekvienam etnokultūriniam regionui. Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija bei Klaipėdos kraštas skiriasi ne tik savo tarme, šnekta, bet ir tradiciniais drabužiais.
Kaip rašoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro internetinėje svetainėje, regionų suskirstymo pagrindas – seni gentinių žemių junginiai, kurių pradiniai skirtumai ilgainiui didėjo arba, atvirkščiai, mažėjo. Šventadienį kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, atskirų dalių dėvėjimas, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai.
Istoriniai šaltiniai byloja, jog iki pat 20-ojo amžiaus pradžios tradiciniai liaudies drabužiai dažniausiai buvo siuvami iš specialių lininių ar vilnonių audinių. Moterys juos siūdavo rankomis konkrečiam asmeniui. Tautinio kostiumo „gimimo“ procese ypač svarbų vaidmenį atliko audėja. Tiesa, nors šis amatas anuomet buvo vienas svarbiausių kaimo moters užsiėmimų, gerai austi mokėjo toli gražu ne kiekviena dailiosios lyties atstovė. Geros audėjos vardą pelnydavo tik ta, kuri sugebėdavo verpti ir austi kuo sudėtingesnius bei gražesnius audinius, kurie būdavo puošiami nėriniais ar išsiuvinėti.
Kaip papildomus aksesuarus tais laikais moterys nešiodavo skaras, liemenes, vyrai puošdavosi namuose austomis juostomis, dailiomis kepurėmis.
Žemaičių tautinis kostiumas išsiskiria ryškumu
Kiekvieno regiono tautinis kostiumas žavi ir iki šiol akį traukia savitais raštais, spalvomis bei dėvėjimo būdu. Antai Aukštaitijos moterų sijonai dažniausiai languoti, dzūkių – ypač margi, suvalkiečių – vienspalviai, dekoruoti raštais sijono apačioje. Mūsų, Žemaitijos moterų, sijonas išsiskiria tuo, jog yra dryžuotas.
Pasak L. Puidokienės bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojos Aldonos Kuprelytės, žemaičių tradicinis kostiumas yra savičiausias.
A. Kuprelytės teigimu, iš kitų etnografinių regionų jis išsiskiria spalvingumu ir puošnumu. Mat žemaičių moterys, vilkėdamos tradicinį apdarą, pasipuošdavo dar ir brangiomis skaromis bei karoliais. Puošnumu nenusileido ir vyrai. Jų viršutiniai drabužiai daug spalvingesni nei, pavyzdžiui, aukštaičių ar suvalkiečių. Apie žemaitiško apdaro išskirtinumą galima rasti informacijos dar 19-ojo amžiaus aprašymuose.
Pasakodama apie mūsų krašto tautinį kostiumą, A. Kuprelytė akcentavo, jog išeiginis žemaitės kostiumas neįsivaizduojamas be ant pečių siaučiamos skraistės. Pietų Žemaitijoje moterų skaros – pailgos formos balto lino drobulės su galuose įaustais raudonais raštais, šiaurės Žemaitijoje – didelės, raudonai languotos lininės arba medvilninės skaros, kurios dėvimos, jas perlenkus įstrižai.
Tokią yra nuaudusi ir L. Puidokienė. Demonstruodama baltai ir raudonai languotą skarą, žemaičių vadinamą koska, plateliškė pasakojo, jog, ja apsisiautusi, jaučiasi itin puošniai. Tokia pat, tik mažesne, skarele raišteliu moteris puošia ir galvą. Audėja sakė, jog skarelę ji užsiriša, nežiūrėdama į veidrodį, mat rankos jau įgudusios.
Plateliškė pasisiuvo ir sijoną, ir palaidinę, ir liemenę, ir prijuostę. Šiuos apdarus  L. Puidokienė sakė dėvinti labai dažnai. Atstovaudama Plungei ar Platelių kraštui, pasidabinusi tradiciniu kostiumu, moteris kartu su rajono valdžios atstovais vyksta į įvairius renginius. Prisiminė, jog pačios austu ir siūtu tautiniu kostiumu ji buvo pasipuošusi ir per sūnaus vestuves. Dėvi jį ir per tradicinę Platelių miestelio Joninių šventę. Jos metu L. Puidokienė įkūnija būrėją, kuri gali nuspėti ateitį.
Tautinio kostiumo detalės
Daugiau sužinoti apie mūsų krašto tautinį kostiumą visi norintieji galėjo ir neseniai Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre vykusio praktinio seminaro „Žemaičių tautinis kostiumas. Siuvinėtos detalės tautiniame kostiume“ metu.
Per renginį A. Kuprelytė pristatė tradicinį žemaičių kostiumą, o tautodailininkė Dalia Jakštienė mokė siuvinėti audinį. Atsinešę siuvinėjimo adatą, mažas, aštrias žirklutes, medvilninių siuvinėjimo siūlų ir siuvinėjimo lankelį bei baltos lininės drobės skiautę, seminaro dalyviai pasinėrė į darbus.
A. Kuprelytė džiaugėsi, kad žmonės domisi tradiciniais drabužiais. Etnologės įsitikinimu, 2017-ieji suteiks progą žmonėms atsigręžti į liaudies tradicijas, prisiminti mūsų protėvių vilkėtus drabužius ir sužinoti, kuo jie išsiskyrė iš kitų.
Apie politiko Ramūno Karbauskio norą visus ikimokyklinio amžiaus vaikus pamaloninti tautiniu kostiumu, A. Kuprelytė sakė, jog ši iniciatyva nėra visai gera. Pirmiausia dėl to, jog tautinio apdaro kurti, kaip teigia politikas, nereikia, jis jau yra, su savo tradicijomis ir atitinkamais bruožais bei dėvėjimo būdais. O juk vaikai dovanotus brangius kostiumus išaugs. „Žemaitis“ sužinojo, jog tautinis kostiumas gali kainuoti mažiausiai 2000 eurų.
Parduoti Tradicinių amatų centre austų ir siūtų tautinių drabužių tikisi ir plateliškiai. Sijonui audinį austi pradėjusi L. Puidokienė, vėliau ketina imtis moteriškos liemenės. Vyriška liemenė bus siuvama iš tautodailininko Rimanto Baginsko audžiamos medžiagos. Vyras pastarąją audžia, žiūrėdamas į originalią žemaitišką vyrišką liemenę. Stengiamasi, kad būtų išsaugoti ne tik tie patys raštai, bet ir spalvos.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...