Ką byloja Alsėdžių tvenkinio radiniai?

1606-114411Praėjusią vasarą Alsėdžių bažnyčios ir gimnazijos teritorijos dalis buvo kruopščiai tyrinėjama. Tąsyk ekskavatorininkų, kasančių tvenkinio žemę, darbą stebėjo  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Raimonda Nabažaitė. Vasario 15-ąją, minint Alsėdžių gimnazijos Stanislovo Narutavičiaus vardo suteikimo iškilmes, viešnia papasakojo, ką pavyko rasti šioje saugomoje teritorijoje. Mokslininkė pasidalijo mintimis, kokią istoriją slepia giliai po žeme rasti daiktai.

R. Nabažaitė džiaugėsi, galėjusi dirbti šiame unikaliame miestelyje: „Esu kilusi iš Telšių, todėl visada jausdavau sąžinės graužatį, kad neatiduodu duoklės Žemaitijai. Kai pernai sulaukiau pasiūlymo atlikti archeologinius tyrimus Alsėdžiuose, nedrįsau atsisakyti.“
Pasak jaunosios mokslo darbuotojos, Alsėdžių miestelis yra reikšmingas, mat jame yra nemažai kultūros paveldo objektų ir teritorijų. Tad bet kurie žemės judinimo darbai negali vykti be leidimo ir archeologo priežiūros.
R. Nabažaitė prasitarė, kad iš pradžių buvo užsimota tvenkinyje atlikti povandeninius archeologinius tyrimus, tačiau, įdėmiau viską apžiūrėjus, to atsisakyta.
Viešnia užsiminė, kad vietiniai gyventojai papasakojo istorijų apie į tvenkinį išmestus ar galimai ten netyčia atsiradusius revolverius, skulptūras, antspaudus. Pastarieji minimi ir viename R. Nabažaitei atsiųstame laiške (rašto kalba ir stilius netaisyti): „Aš tau pasakojau, bet dar sykį priminsiu apie buvusį Alsėdžių pašto viršininką, Lietuvos totorių Motiejų Rajecką. Berods 1941 metų birželio 22 dieną pas jį iš Telšių atvažiavo gydytojas ir filatelininkas, atsivežė kelis pasidarytus antspaudus ir dėjo perspaudus „Laisvieji Alsėdžiai“ su data ant tarybinių pašto ženklų, vokų, atvirukų. Didžiąją dalį jų pasiėmė ir išvažiavo, antspaudus palikęs pašte.
Dabar Skuode gyvenantis Motiejaus Rajecko sūnus Hubertas bene prieš dešimt metų man pasakojo, kad jau po karo tėvas, manydamas, kad antspaudus laikyti nesaugu, sumetė juos į šalia pašto buvusį Vyskupų tvenkinį. Sakė, kad vieną ar du davė ir jam įmesti, tad jų turėjo būti daugiau nei du.
Bala žino, ar jie vandenyje išsilaikė. Įtariu, buvo pagaminti linotipu, kurį tuo metu Telšių spaustuvė jau turėjo.“
Tačiau žmonių pasakojimuose minimų daiktų R. Nabažaitei nepavyko rasti. Anot  mokslininkės, rasta nemažai kitų vertingų radinių pietrytinėje tvenkinio dalyje, sankirtoje prie gatvių, iš visų pusių esančiuose grindiniuose.
„Dumblą išpylėme prie gimnazijos stadiono ir prie Makščių gatvės pievų. Po dviejų mėnesių radinių ieškojome metalo detektoriumi. Tačiau šis prietaisas mums nepadėjo, nes buvo daug visokiausių šiukšlių. Tad nusprendėme varpyti gruntą ir radinių ieškoti įprastu  būdu“, – apie tyrimų pradžią pasakojo archeologė.
Buvo rasta 20-ojo amžiaus butelių, įvairių indų bei fabrikinių koklių.
Tačiau daugiausiai aptikta 19-ojo amžiaus buitinės keramikos duženų. R. Nabažaitės teigimu, jos restauruojamos, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip atrodė to amžiaus puodai. O jų buvo primesta  į tvenkinį daug ir įvairių. Tai – maždaug 18-ojo amžiaus dubenys, puodynės, gėlių vazonai, kiaurašoniai.
Archeologė pasakojo, kad pavyko rasti ir 17-ojo amžiaus daiktų – buitinės keramikos šukių, kurių pajuodavę šonai bylojo, kad puodai buvo naudojami maistui gaminti ant atviros ugnies.
Tyrimo metu buvo aptiktas ir metalinio puodo fragmentas, ir aukso spalvos metalinis dubuo. Anot mokslininkės, sunku pasakyti, kam pastarasis buvo naudojamas, tikėtina, kad ne tik buities reikmėms.
Pavyko aptikti ir geležies gamybos atliekų, rodančių, kad Alsėdžiuose vyko geležies gamybos darbai. Rasta ir 17–18-ojo amžiaus odos apavo gabaliukų. Galima daryti išvadą, kad alsėdiškiai užsiėmė ir anuomet labai populiariu batsiuvystės amatu.
R. Nabažaitė minėjo aptikusi ir staliaus dirbinių. Vienas tokių – stilingos, medinės ažūrinės durelės.
Mokslininkė užsiminė ir apie tvenkinyje rastus stiklo dirbinius, kurie 17–18-ame amžiuje buvo laikomi prabangos prekėmis. Vienas iš aptiktų stiklo dirbinių – plonasienis langų stiklas bei rankų gamybos keturbriaunio butelio dužena. Manoma, kad alsėdiškiai užsiėmė ir stikladirbystės amatu.
Kaip pasakojo R. Nabažaitė, svarbiausia jos misija buvo sužinoti, ar esama Vyskupų tvenkinyje radinių, susijusių su vyskupų veikla Alsėdžiuose. „Nors žvalgymai vyko ilgai, radinių rasta daug ir įvairių, tačiau, kaip mes, archeologai, sakome, tik paskutiniame centimetre aptikome labai mažą vieną koklio šukę su P raide. Besidomint ankstesniais archeologų radiniais, mums pavyko surasti ir šio koklio rekonstrukciją. Išsiaiškinome, kad ji viena iš krosnies, kuri priklausė vyskupui Kazimierui Pacui, elementų. Tai ir yra didžiausias mūsų tyrimo laimėjimas“, – prisipažino jaunoji archeologė.
Baigdama pranešimą, R. Nabažaitė džiaugėsi, kad šis tvenkinys per ilgą laikotarpį, nuo XVII iki XXI amžiaus, prikaupė ne tiek jau daug radinių: „Šiandien tvenkinys yra visiškai išvalytas. Noriu palinkėti, kad po šimto, dviejų ar trijų šimtų metų, čia dirbantys archeologai nieko nerastų ir sakytų, kad jūsų bendruomenė yra sąmoninga.“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...