Kas sudegino legendinę partizanų žeminę?

DSC_0072Į „Žemaičio“ redakciją atėjęs rietaviškis tremtinys Vacys Daukša, neslėpdamas apmaudo, papasakojo, kad neseniai liepsnos sunaikino unikalų istorijos paminklą – Šilų miške, Rietavo savivaldybės pakraštyje, buvusią atstatytą žeminę, kurioje kruvinąją 1952-ųjų vasario 18-osios naktį buvo sušaudyti šeši „Lukšto“ (kitaip – Rūtenio) būrio partizanai.

Dėl ko žeminėje kilo gaisras, pasakyti negali nei pats V. Daukša, nei degėsių krūvą balandžio 4 d. pastebėjęs ir apie tai minėtajam rietaviškiui pranešęs girininkas Audrius Pinikas. Statinys buvo nuošalioje vietoje, už 4-ių kilometrų nuo Kauno–Klaipėdos autostrados. Rietaviškio žiniomis, čia neseniai lankėsi ir Kovo 11-ąją paminėjo būrys jaunųjų Rietavo šaulių, vadovaujamų mokytojo Prano Liutkaus. Šioje nuošalioje vietoje apsilankydavo ir mokinių iš Kvėdarnos bei Laukuvos.
Pirmą kartą žeminė, remiantis tuomet dar gyvų buvusių liudininkų pasakojimais, buvo atstatyta 1996-aisiais. Prie šio unikalaus istorinio objekto antrojo atnaujinimo 2013 m. kartu su Rietavo ir Šilalės jaunaisiais šauliais, tremtiniais bei Krašto apsaugos savanoriais prisidėjo ir rietaviškis V. Daukša. Jis pasakojo, kad žeminės viduje, kaip ir partizanų laikais, buvusi įrengta nedidelė krosnelė. Esą jaunieji šauliai per čia vedamas istorijos pamokas mėgdavę ją pasikurti, tačiau, prieš išvykdami, ugnį užgesindavo. Kad neliktų nė mažiausio gaisro pavojaus, vandens šliūkštelėdavo ir į kaminą. Kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus šaulių elgesio su ugnimi, pasak rietaviškio, mažai tikėtina.
Kalbama, kad šią vietą buvo pamėgęs jaunimas. Pradžiūvus miško keliukui, čia atvažiuodavo nuošalesnės vietos pasimatymams ar susitikimams su draugais ieškantys jaunuoliai. Galima tik spėlioti, ar statinys užsiliepsnojo nuo neatsargiai numestos nuorūkos, ar buvo tyčia padegtas. V. Daukša viliasi, kad bus atlikta ekspertizė ir pavyks sužinoti, kokiu būdu įsiplieskė ugnis.
Žinoma, kad „Lukšto“ būrio partizanai į miškingas Girėnų kaimo apylinkes persikėlė 1951-ųjų rudenį. Anuomet čia būta tankaus eglyno, gal dėl to partizanai įrengė ne įprastą požemio bunkerį, o erdvią ir jaukią žeminę. Jie patys šį savo statinį vadino trobele. Kad susektų šią slėptuvę, saugumiečiams teko nemažai pavargti, visos apylinkės buvo apraizgytos šnipų tinklu. Yra išlikęs pasakojimas, kad partizanus išdavė… spirginamų lašinių kvapas, kurį užuodė pro šalį ėjęs eigulys.
Netrukus slėptuvę apsupo net keli MGB daliniai, talkinami Rietavo ir Tverų stribų. Žeminėje tuo metu buvo 13 žmonių. Kulkos pakirto Juozą Matutį-Laimutį, Juozą Vitkų-Aidą, Alfonsą Pudžemį-Arimantą ir tuo metu nėščią buvusią Konstanciją Žilienę-Juodaakę. Būrio vadas Algirdas Liatukas-Vasaris buvo sužeistas ir ten pat susisprogdino, o po kelių dienų nuo sužalojimų, patirtų per šį susišaudymą, mirė ir šeštasis partizanas Pranas Kromelis-Šilas. Kūnai buvo išniekinti Rietave, vėliau palaidoti kalkių duobėje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...