Pažintis su knyga apie nusipelniusį tautodailininką

21703_7702Neseniai Plungės viešosios bibliotekos skaitykloje surengtos knygos „Stasys Dautaras: tautodailininkas: gyvenimo ir kūrybinės veiklos apybraiža“ sutiktuvės. Pernai pasirodžiusio leidinio autorius – Jonas Dautaras – tautodailininko, apie kurio gyvenimą ir kūryba parašyta knyga, brolis.

Tai nėra pirmoji Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo, docento J. Dautaro knyga. Autorius yra aprašęs ne vieną iškilią asmenybę. J. Dautaro įsitikinimu, knyga apie žmogų – geriausias paminklas įamžinti bei įprasminti jo atminimą.
Prieš pakviesdamas susirinkusiuosius susipažinti su leidiniu, J. Dautaras akcentavo, jog pastarąjį sudaro devyni skyriai, beveik pusantro šimto puslapių, į kuriuos sugulė svarbiausios S. Dautaro biografijos ir kūrybinės veiklos datos, bendradarbių, draugų bei artimųjų prisiminimai, daugybė fotografijų, paties S. Dautaro rašytų laiškų fragmentai. Visa tai supažindina su išskirtine asmenybe, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su Plunge. Mat J. Dautaras dirbo liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“.
Anot J. Dautaro, jo brolis paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo gyvenimo istorija prasidėjo 1941-aisiais Pavėrių kaime, Šilalės rajone. Mokslus krimto Stulgių septynmetėje mokykloje, vėliau – Telšių taikomosios dailės technikume, kur įgijo dailės darbų dailininko kvalifikaciją.
Savo naujausioje knygoje J. Dautaras aprašė, su kokiais sunkumais jo brolis, tada dar tik būsimasis tautodailininkas, susidūrė mokydamasis Telšių taikomosios dailės technikume ir siekdamas savo tikslų.
Vėliau, pasak knygos autoriaus, S. Dautarą lydėjo sėkmė. Jam sekėsi tiek dirbant įmonėje „Minija“, tiek savo įkurtose privačiose įmonėse Klaipėdoje (papuošalų, „Aukso vartai“, „Sendvario baldai“), tiek aktyviai dalyvaujant tautodailininkų kūrybinėse stovyklose, kuriant skulptūrų ansamblius bei juos restauruojant. Sėkmė S. Dautarą lydėjo ir mokytojaujant Telšių, Lauksodos, Žarėnų bendrojo ugdymo mokyklose.
Tautodailininkas aktyviai dalyvavo ir įvairiuose liaudies meistrų ir tautodailininkų renginiuose: parodose, peržiūrose, konkursuose, iš kurių dažniausiai grįždavo gavęs premijų, apdovanojimų už kūrinius – originalius medžio bei gintaro dailės gaminius.
S. Dautaro kūriniai yra pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje bei Rusijoje. Darbščiomis tautodailininko rankomis sumeistrautų medžio darbų – stogastulpių – turi ir Žemaitija. Šio krašto muziejuose saugoma ir kitų kūrėjų darbų. Antai Palangos gintaro muziejus gali didžiuotis turintis S. Dautaro medalionų, dekoruotų  gintaru.
Kaip kūrėjas, tautodailininkas dar labiau atsiskleidė nepriklausomoje Lietuvoje. Jis ėmė kurti unikalius dailės kūrinius iš medžio, gintaro bei metalo su tautine ir valstybine atributika.
Kita S. Dautaro silpnybė, pasak jo brolio Jono, buvo kelionės. Ypač didelį dėmesį jis skyrė egzotinėms šalims. Meniškos sielos žmogų žavėjo kitų šalių kultūra, gamta, žmonės, jų gyvenimo būdas, menas, papročiai bei tradicijos. Apie tautodailininko pomėgį keliauti byloja ir gausybė fotografijų. Dalį jų J. Dautaras sudėjo į knygą.
Menininkas sukūrė ne tik daugybę meno kūrinių, bet ir gražią šeima, išauginusią tris atžalas – dvi dukras ir sūnų, kurie, kaip ir tėvas – meniškos sielos. Sūnus Salvijus yra gintaro apdirbimo specialistas, vyresnioji dukra Jurgita – keramikos ir dizaino mokytoja, o kita duktė Ieva – interjero dekoratorė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...