Šatrijos Raganos jubiliejaus proga – konfrencija ir išvyka į rašytojos tėviškę

21705-8987Plungės bei Rietavo žemė gali didžiuotis išauginusi ir subrandinusi ne vieną iškilią asmenybę. Tarp jų – ir menininkų, ir gydytojų, ir politikų, ir mokytojų, ir rašytojų. Pastarieji bene labiausiai ir garsina mūsų kraštą. Antai Bukantės dvarelyje (Godelių k.) gyvenusi Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, žinoma Žemaitės slapyvardžiu, tituluojama lietuvių literatūros klasike bei švietėja. O rietaviškis Vytautas Norbutas laikomas vienu iškiliausių fantastikos kūrėjų Lietuvoje. Ne mažiau nusipelniusi ir kita iš mūsų krašto kilusi plunksnos meistrė – Marija Pečkauskaitė, pasirašinėjusi Šatrijos Raganos slapyvardžiu. Šie metai Keturakių kaime gimusiai ir augusiai rašytojai – jubiliejiniai, mat minimos jos 140-osios gimimo metinės. Ta proga gegužės 13-ąją Plungės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija „Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana ir jos karta: moderniosios Lietuvos kūryba“ bei  paminėjimas jos tėviškėje.

Į biblioteką susirinkusius rašytojos kūrybos gerbėjus pirmiausia pasveikino įstaigos direktorė Violeta Skierienė ir meras Audrius Klišonis. Jie didžiavosi, jog žinoma  rašytoja, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė, labdarė bei nacionalinio judėjimo dalyvė gimė būtent čia, netoli Medingėnų esančiame Keturakių kaime.
Šatrijos Raganos jubiliejiniame renginyje skambėjo ir muzika, kurią dovanojo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos moksleivis pianistas Matas Stabingis. Tačiau vien sveikinimais ir muzikiniais kūriniais šventė neapsiribojo. Į konfrenciją buvo pakviesti trys pranešėjai: docentė dr. Brigita Speičytė, dr. Gediminas Mikelaitis bei Plungės „Saulės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir retorikos mokytoja metodininkė Jolanta Mažuknė. Pastarosios pranešimas Mariją Pečkauskaitę atskleidė ne tik kaip rašytoją, bet ir kaip pedagogę bei švietėją. Gimnazijos abiturientė Gabrielė Valančiūtė ir „Ryto“ pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis Mykolas Mažukna skaitė Šatrijos Raganos laiškus, grojo smuiku.
Įdomu buvo susipažinti ir su Šatrijos Raganos socialinio veikimo gairėmis ir pilietiškumo kūrimu. Apie tai kalbėjo G. Mikelaitis. O B. Speičytė skaitė pranešimą „Žvilgsnis atgal: lietuvių tautinio atgimimo epochos atmintis vėlyvojoje Šatrijos Raganos kūryboje“.
Į konferenciją atvykusi Žlibinų seniūnė Sigutė Žemaitienė papasakojo apie Šatrijos Raganos tėviškę, esančią Žlibinų seniūnijos Keturakių kaime. Ji parodė įrėmintą buvusio dvaro paveikslą, kai ten dar gyveno pati M. Pečkauskaitė. Rajono kultūros ir meno žmonės deda daug pastangų, kad išsaugotų rašytojos gimtąją sodybą. Įamžinant Štrijos Raganos atminimą, 2002-aisiais jos gyventoje sodyboje pastatyta Plungės tautodailininko Liudo Ruginio sukurta medžio skulptūra. Šią vietą pagal galimybes tvarko Žlibinų seniūnijos žmonės.
Po konferencijos aptarimo ir diskusijų, dalis dalyvių išvyko į Šatrijos Raganos tėviškę. Atvykusiuosius dainomis sutiko Žlibinų choras, pasveikino Žlibinų seniūnė ir Seimo narys Andriejus Stančikas.
Žlibinų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Judita Šliuožienė paskaitė Šatrijos Raganos kūrinio „Sename dvare“ ištrauką. Konferencijos dalyviai padėjo gėlių prie L. Ruginio pastatyto koplytstulpio, o šalia pasodino lanksvos ir sausmedžio krūmus, kuriuos padovanojo plungiškė, bibliotekos bičiulė Olga Augustinavičienė. Susirinkusieji kalbėjosi, vaikščiojo Marijos Pečkauskaitės vaikystės takais, dalinosi įspūdžiais, vaišinosi arbata, žlibiniškių iškeptu pyragu ir čia pat ant laužo išvirta grikių koše.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...