Žiniasklaidos dėmesio centre – Medingėnai

21705-9386Antradienį, tikriausiai, per visas radijo stotis, internetiniuose tinklalapiuose, o užvakar jau ir laikraščių puslapiuose skambėjo ir mirgėjo Rietavo savivaldybės Medingėnų vardas. Ir šįkart (kas dažniausiai būna) ne dėl kažkokios naujos informacijos apie šalia Medingėnų gyvenusią rašytoją Šatrijos Raganą. Medingėnai žiniasklaidos dėmesio nusipelnė, nes Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros docentas, daktaras Vytenis Almonaitis kartu su žmona Junona dar balandžio pradžioje (paskelbė tik dabar) rado apie 750 metų senumo Medingės piliakalnį, ant kurio turėjo būti pilis, o šalia – Medingės (šaltinyje – Nedingės) gyvenvietė – dabartinių Medingėnų pramotė.

„Nedinge visų tyrinėtojų siejama su Medingėnais… Tai vienintelis šios dalies vietovardis, šalia kurio vis dar nerastas piliakalnis. Nepaisant to, istorinės Medingės tapatinimas su dabartiniais Medingėnais neturi alternatyvų. Artimiausias jiems piliakalnis – už 7,2 kilometro į rytus esantis Paplienijys – jau turi savo XIII amžiaus atitikmenį – Žarėnų (Žarės) pilį. Medingėnų atveju lieka realiausia išeitis – apylinkėse ieškoti piliakalnio ar jo liekanų. Patogiausios tam vietos, be abejo, yra Minijos krantai dabartinių Medingėnų apylinkėse“, – dar taip neseniai rašė istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela.
Ir staiga – bumbt, tarsi perkūnas iš giedro dangaus! Dingusioji Medingė rasta visai šalia Medingėnų, kairiajame Minijos krante. Ir Akmenskinės kaimas čia pat, ir Akmenskinės kapinynas netoliese, ir vieškelis, kuriuo ne viena, kita, bet gerokai daugiau mašinų per dieną prabilda. Žmonės kelis šimtmečius šalia to piliakalnio darbavosi, arkliais, vėliau automobiliais ir net traktoriais važiavo (jais tikriausiai ir piliakalnį apgadino), bet nė vienam į galvą nešovė mintis, šalia kokio didžio istorijos paminklo jie gyvena.
Kai tik pasklido žinia apie rastą piliakalnį, „Žemaitis“ tą pačią akimirką panūdo ten kuo greičiau atsidurti. Paskambinome Medingėnų seniūnei Salomėjai Čiesnienei. Ši sakė, kad dabar visi medingėniškiai, kurie tik moka dirbti kompiuteriais, į internetą sulindę. Išgirdusi prašymą mus prie Medingės piliakalnio palydėti, seniūnė prisipažino tos vietos nežinanti, apie ekspediciją negirdėjusi, bet sutiko su mumis drauge jo paieškoti. Į pagalbą pasikvietė vyriausiąją buhalterę Jadzę Lukienę, ši savo sūnų Romą – Kauno technologijos universiteto žygeivių klubo „Ąžuolas“ narį.
Kai pasiekėme Medingėnus, seniūnijos darbuotojos pagal žemėtvarkos planus jau buvo atkapsčiusios, jog piliakalnis gali būti privačioje Ilonos Burbienės žemėje. Gerai įsižiūrėjusios, kur kokia sodyba, kur koks keliukas, leidomės į paieškas. Planuose – viskas aišku: R. Lukas mamai net docento V. Almonaičio laišką persiuntė, kuriame nurodytos Medingos piliakalnio koordinatės: Š 55°49’55.7 R 22°05’31.6. Mūsų keturių moterų nuomone, pagaliau tą piliakalnį radome, nors garantuoti negalime. Vėliau ir piliakalnio radėjas patvirtino, kad paprastam žmogui jį pastebėti – oi, kaip nelengva, nes piliakalnis apaugęs krūmais ir medžiais.
„Žemaitis“ nusprendė, jog būtų geriausia pakalbinti Vytauto Didžiojo universiteto docentą, taip pat leidėją, šio radinio autorių V. Almonaitį, kuris ne vien Medingėnams, bet ir visai Lietuvai gražią dovaną įteikė. Kauniškis dar studentaudamas susidomėjo mažai tyrinėta Žemaitijos istorija, didžiąją jos žemių dalį išvaikščiojo ir ne tik galybę straipsnių, bet ir ne vieną knygą parašė. Paskutiniąją – „Pietų Ceklis“, apie kurią „Žemaitis“ jau dukart rašė. Šią knygą Rietavo meras Antanas Černeckis nuo šiol dovanoja visiems garbiems svečiams.
V. Almonaitis sakė, jog viskas prasidėjo nuo studentiškų, vėliau mokslinių darbų apie Žemaitiją XIV–XV a. Kita priežastis – Žemaitijos upės. Keliaudamas kartu su žygeiviais, V. Almonaitis pastebėjo, kad jos – labai sraunios, tinkamos žygiams ir beveik neaprašytos. Parašęs ir 1994 m. išleidęs knygą apie Jūros upę, ėmė šį kraštą dar detaliau tyrinėti.
Šio piliakalnio mokslininkas ieškojo tikslingai. Ir anksčiau Medingėnų kraštą tyrinėję mokslininkai, ir jis atkreipė dėmesį, jog 1253-iais metais surašytame Kuršo dalybų akte, aprašomos pietinės kuršių genties žemės, tarp kurių – ir Ceklis, ir Medingės (Nedinge) gyvenvietė, kuri minima tarp Livonijos planuojamų užkariauti žemių.
Mokslininkas minėjo, kad jau anksčiau buvo pastebėta, jog į tokius senus rašytinius dokumentus dažniausiai patenka tik tos vietovės, kuriose yra pilys. Taigi, jei minima Medingė, turi būti ir Medingės piliakalnis. „Kodėl nepaaukojus vienos dienos ir jo nepaieškojus? – sakė docentas, – Rietavas, Plungė ir Medingėnai įsikūrę kuršių žemėse, tą rodo ir jų tarmė, kuri labai skiriasi, pavyzdžiui, nuo tveriškių, nes šie – jau daugiau priklauso Varniams. Jei ne žemaičiai, kuršių žemes būtų užvaldę vokiečiai ir dabar čia būtų Latvija. Žinoma, minėtame krašte gyvenantys žmonės – žemaičiai, bet, patinka jiems tai ar ne, jų gyslomis teka ir kuršių kraujo. Etnosams susimaišius, dažnai gaunamas labai įdomus rezultatas.“
V. Almonaitis sakė, kad buvo tik du variantai: piliakalnis yra, bet jo niekas iki šiol nerado, arba – piliakalnis žmonių ir gamtos sunaikintas. Pasirodo, kad gali būti ir tarpinis: piliakalnis yra, bet nebuvo rastas, nes jis – jau apnaikintas žmonių. „Man pavyko, nes turėjau patirties, buvau jau daug piliakalnių aplankęs, jau radęs mokslui nežinomą piliakalnį Tauragės rajone ir Karaliaučiaus srityje. Paprastas žmogus Medingės tikrai nerastų, nors iki jos ir ateitų. Iš oro padarytos nuotraukos rodo, kad aplink šį piliakalnį buvo nemaža gyvenvietė. Apie tai galima spręsti iš juodų dėmių arime. Ir nemažos gyvenvietės būta, nes, kiek galima matyti, ji užėmė apie 5-is hektarus. Galėjo būti ir didesnė, nes dalis žemės – pievos, krūmai, tad neįmanoma pastebėti juodesnių plotų.“
V. Almonaitis pabrėžė, kad šio piliakalnio atradimas ypač svarbus, nes jo vertė – istorinė. Daugelio piliakalnių vertė – archeologinė, dažnai ir mitologinė, o Medingė – paminėta rašytiniuose šaltiniuose, todėl šis piliakalnis turi ir istorinę vertę. Kaip tuo pasinaudos medingėniškiai, pamatysime ateityje. O Lietuvai svarbu, kad Vytauto Didžiojo universitetas šiemet Lietuvai įteikė dvi svarbias ir brangias dovanas – Lietuvos nepriklausomybės aktą rado profesorius Liudas Mažylis, o jo kolega V. Almonaitis Žemaitijai padovanojo Medingės piliakalnį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...