„Jei ne šie žmonės, kokia Lietuva būtų šiandien?“

21705-9288Praėjusį šeštadienį Alsėdžiuose tvyrojo ypatinga nuotaika. Paminėti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos čia susirinko gausus būrys šaulių, Lietuvos laisvės armijos atstovų, rezervo karių, buvusių tremtinių ir partizanų artimųjų, Seimo narių ir rajono valdžios atstovų,  taip pat alsėdiškių ir kitų rajono gyventojų, neabejingų Lietuvos praeičiai. Renginys prasidėjo Alsėdžių švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje Mišiomis už žuvusius rezistencinės kovos dalyvius. Po jų iškilminga eisena patraukė prie miestelio centre esančio paminklo išniekintiems partizanams. Vėliau visi susirinkusieji aplankė dvi tragiškus įvykius menančias vietas, esančias Alsėdžių apylinkėse: partizanų Napoleono Kaunecko bei Prano Vaitkaus-Dačkaus kapus Skirpsčių miške ir kiek tolėliau, Plungės link, Skyplaičių miške, esančią partizanų Stanislovo Bedaukio ir Stasės Miklovaitės žūties vietą. Naujus paminklus, žyminčius šias vietas, pašventino ir melstis už tragiškai žuvusius miško brolius bei seseris kvietė kunigas Alvydas Vaitkevičius.

„Pareiga nesuteikia teisės rinktis“
Turbūt ne vieno renginio dalyvio galvoje tądien sukosi iš kažkieno lūpų nuskambėjęs klausimas: „Jei ne šie žmonės, kokia Lietuva būtų šiandien?“ Kokie būtume mes ir kokioje šalyje gyventume, jei ne narsūs vyrai ir moterys, nenorėję taikstytis su okupantų taisyklėmis ir išėję į miškus ginti savo tėvynės? Vaikštant šių neeilinės drąsos ir tragiško likimo žmonių mintais takais, panašūs klausimai tampa kaip niekad aktualūs ir svarbūs. Reikia tikėtis, kad jie tądien suvirpino ir jaunųjų Plungės „Saulės“ ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijų šaulių širdis, nes tik nuo šių jaunų žmonių priklausys, ar ateity neužžels takai, vedantys prie partizanų žūties ir laidojimo vietų, ar bus kas uždega žvakelių prie šeštadienį pašventintų minėtųjų paminklų, pastatytų šaulių rūpesčiu, ir kitų, žyminčių, kur amžinojo poilsio atgulė tikrieji Lietuvos patriotai.
„Šitie žmonės atsisakė pačio brangiausio savo turto – gyvybės“, – renginio metu kalbėjo kunigas A. Vaitkečius, priminęs, jog partizanai puikiai žinojo, kad jų kova prieš milijoninę gerai aprūpintą sovietų armiją bus neišvengiamai pralaimėta. Bet tai jų nesustabdė. Kodėl? „Nes pareiga nesuteikia teisės rinktis“, – kunigo žodžiams atliepė partizano S. Bedaukio brolio Aleksandro anūkė Jūratė Šereivienė, kuri kartu su sese Giedre Vainavičiūte uždegė po žvakelę senelio brolio žūties vietoje.
Alsėdžiai istorinių įvykių verpetuose
Kad Alsėdžiai nuo seno garsūs savo patriotiška dvasia, patikino susirinkusiesiems Alsėdžių istoriją trumpai priminęs S. Narutavičiaus gimnazijos istorijos mokytojas Petras Smilgevičius. Pasak jo, istoriniuose šaltiniuose užfiksuotas pasakojimas, kad XIX a. alsėdiškiai rusų carinėje mokykloje pakabino katalikų kryžių, dėl to vėliau patyrė daug nemalonumų. Prisiminta ir 1905 m. įkurta Alsėdžių respublika, kurios organizatorius buvo vėliau Nepriklausomybės Akto signataru kartu su kitu alsėdiškiu Jonu Smilgevičiumi tapęs S. Narutavičius. Tarpukariu Alsėdžiuose aktyviai veikė Šaulių sąjunga, buvo moterų ir vyrų bei jaunųjų šaulių skyriai, taip pat miestelyje buvo Jaunalietuvių ir Pavasarininkų organizacijų skyriai.
Kai tapo aišku, kad ginti šalies nepriklausomybės nebėra kam, nemažai šių organizacijų narių pirmieji pasitraukė į miškus. Pasak istorijos mokytojo, Alsėdžių apylinkėse veikė Šatrijos, Alkos ir Kardo partizanų rinktinės. „Kurie svarbesni: ar tie, kurie pasirašė Nepriklausomybės Aktą rašalu, ar tie, kurie pasirašė už Lietuvos nepriklausomybę savo krauju?“ – susirinkusiųjų teiravosi vienas renginio organizatorių, šaulys Stanislovas Jundulas, neslėpęs apmaudo, kad signatarų kapai yra prižiūrimi ir puošiami gėlėmis, o daugelis miško takelių, vedančių prie partizanų kapų, jau seniai yra užžėlę.
„Kur nušauti, ten ir palaidoti“
Kad neužmirštami Alsėdžių apylinkėse esantys partizanų kapai ir žūties vietos, tądien dėkota ne tik šauliams, bet ir Alsėdžių seniūnei Danutei Repšienei. Jos rūpesčiu šie kapai kasmet yra lankomi ir tvarkomi, per Vėlines ant jų uždegama žvakelių. Jų kaip niekad daug tądien papuošė šalia esančius partizanų N. Kaunecko (1914–1945) ir P. Vaitkaus-Dačkaus (1923–1945) kapus. „Abu buvo Adolfo Kubiliaus būrio apsaugos partizanai. Abu žuvo vieni pirmųjų, būdami tokie jauni. Kur nušauti, ten ir palaidoti… Kai maždaug prieš dvidešimt metų radome šią vietą, vieną iš kapų žymėjo kažkieno peiliu ant jauno šermukšnio kamieno išpjautas kryželis“, – kalbėjo S. Jundulas, rodydamas prie P. Vaitkaus-Dačkaus kapo žaliavusį, bet dabar jau visiškai sausą medį. – Matyt, suprato, kad jam jau nebereikia rodyti partizano kapo, ir nudžiūvo.“
Susirinkusiųjų buvo teirautasi, gal tarp jų yra vieno ar kito partizano artimųjų, tačiau tokių neatsirado. Tik viena moteris papasakojo girdėjusi, jog P. Vaitkus-Dačkus užaugo pas svetimus ūkininkus. Esą šie žmonės kurį laiką dar lankė savo augintinio kapą, bet jau seniai niekas jų čia nebematė.
Išdavė… patikimiausias bičiulis
Kiek daugiau žinoma apie S. Bedaukį, kurio žūties vietoje šaulių rūpesčiu pastatytas naujas paminklas. Čia tądien apsilankiusiems renginio dalyviams S. Jundulas papasakojo, jog, būdamas jaunas,
S. Bedaukis buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Kaune, husarų pulke. Vėliau, atlikęs tarnybą, grįžo į gimtuosius kraštus, Alsėdžiuose turėjo ūkelį, vadovavo Alsėdžių šauliams. Lietuvą okupavus, tapo partizanu. Be to, kad buvo griežtas ir reiklus savo būrio nariams, garsėjo taiklumu ir drąsa, dar mėgdavęs paerzinti saugumiečius įvairiais rašteliais ar laiškeliais, kuriuose pranešdavęs, kokią dieną Plungėje lankėsi ar kokioje valgykloje pietavo S. Bedaukis.
Tokie rašteliai saugumą varė į neviltį, nes kad ir kiek pastangų šie dėjo susekti ir pagauti vieną paskutiniųjų Žemaitijoje likusių partizanų, šis savo persekiotojus vis pergudraudavęs. Tačiau vienas 1952-ųjų liepos rytas buvęs lemtingas. Pusryčius į sutartą vietą Skyplaičių miške, ant Šaltinio kalno, atnešęs bičiulis į kartu buvusią S. Miklovaitę paleido kulką, o S. Bedaukio galvą suknežino šautuvo buože. Kur kūnai buvo užkasti, iki šiol nežinoma.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...