Rezistencijos ir tremties ekspoziciją rietaviškiai sukaupė patys

21703_0542Pradėję domėtis rezistencijos bei tremties tema, mes, „Žemaičio“ žurnalistai, ėmėme kapstytis po šiuose procesuose dalyvavusių kraštiečių sąrašus. Mums svarbu sužinoti, kiek iš jų likusių gyvų, kiek galinčiųjų pasidalinti savo, tėvų ar senelių gyvenimo istorija, kurios neatsiejama dalimi yra tapusios tremtys ar pasipriešinimo kovos. 1944-aisiais, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo mūsų šalį, dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. Miškuose susitelkė būriai ginkluotų vyrų. Vieni jų į partizanų gretas įstojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Priešintis sovietų valdžiai nepabijojo ir mūsų krašto žmonės. Tarp gausybės laisvės kovotojų pavardžių nemažą dalį užima ir rietaviškių. Netrumpas ir šio krašto tremtinių sąrašas. Jį bei kitus mūsų tautai reikšmingą istorijos laikotarpį menančius dokumentus bei fotografijas saugo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus.

Rietave įsikūręs muziejus – dar jaunas. Kaip savarankiška biudžetinė įstaiga jis veikia nuo 2000-ųjų birželio 1-osios. Todėl atitinkamos ir jo saugomos ekspozicijos bei rinkiniai. Kukliausiai atrodo rezistencijos ir tremties ekspozicija, tačiau tuose keliuose ant sienų iškabintuose stenduose galima išvysti ir reikšmingų dokumentų, ir nuotraukų, ir net dainų tekstų, kuriuos dainuodavo laisvės troškimo įkvėpti mūsų tautiečiai.
Iš muziejuje saugomo Rietavo apylinkių tremtinių sąrašo matyti, jog iš gimtojo krašto prievarta buvo išvežta daug rietaviškių šeimų. Vienos iš jų dundančiais traukinio vagonais, pergrūstais likimo bičiulių, atsidūrė Krasnojarsko krašte, kitos – Buriatijos-Mongolijos autonominėje respublikoje, trečioms namais tapo Irkutsko ar Tomsko sritys. Tiesa, į pastarąją buvo ištremtos tik dvi šeimos – Vedegėnų kaime gyvenimą kūrusi Emilijos ir Petro Puplesių bei Rindžių kaimo gyventojai Anastazija ir Kazys Žutautai.
Tarp išvežtųjų į Krasnojarsko sritį – vitkeliškiai Barbora ir Petras Saliai, drobstiškis Domininkas Viržintas, bubėniškė Stasė Girienė su septyniais vaikais, rietaviškiai Marijona ir Pranas Juškos bei kitos Rietave ir aplinkinėse vietovėse gyvenusios šeimos.
Buriatijos-Mongolijos žemės kuriam laikui savomis tapo nargalviškiams Marijonai ir Kostui Lekiams, bubėbiškiams Bronislavai ir Jonui Kauliams, Irkutsko srityje įsikūrė Paulinos ir Juozo Žutautų, Rindžiuose gyvenusių Emilijos ir Augusto Varpiotų ir kitos šeimos. Dauguma jų iš tėvynės tarsi nereikalingi daiktai išvežti 1948–1949 metais.
„Žemaičio“ kalbintas tremtinys Vacys Daukša pasakojo, jog laikas retina tremtinių gretas, todėl itin svarbu kuo greičiau į juos atsigręžti, prisiliesti prie jų likimo ir iš jų pačių lūpų išgirsti prisiminimus apie skaudų gyvenimo laikotarpį.
Pašnekovas sutiko tarpininkauti, kalbinant tremtinio duonos ragavusius Rietavo krašto žmones. „Žinote, ne taip lengva atsiverti svetimam žmogui. O kai būsiu šalia aš, bus paprasčiau, jie noriau kalbės. Juk aš – to paties likimo“, – kalbėjo V. Daukša. Be to, rietaviškis garsiai svarstė, kodėl jaunoji karta neskatinama domėtis tokia reikšminga mūsų tautos praeitimi. Pasak jo, pedagogai galėtų mokinius nusivesti į tremtinių namus, kad šie per jų patirtį pažintų mūsų šalies istoriją.
Rodydamas ant muziejaus sienų įkurdintus stendus, kuriuose – keletas apie tremtinius, laisvės kovotojus menančių dokumentų, V. Daukša vieną po kitos rodė ir fotografijas. Jose – svetur ne savo noru išgabenti rietaviškiai. Tarp nuotraukose įamžintųjų yra ir gyvų. „Galėtumėte pakalbinti rietaviškį Vaclovą Turskį, tveriškį Vytautą Pocių ir kitus“, – patariamai dėstė rietaviškis.
Paklaustas, kaip muziejų pasiekė visos šios fotografijos, V. Daukša pasakojo, jog paskatinti muziejaus direktoriaus Vyto Rutkausko, Rietavo žmonės viską sunešė patys ir padovanojo įstaigai. Ir nors tai – mažytė dalelė istorijos, muziejuje ji bus saugoma, pristatoma visuomenei.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...