Apie Mokytojus

BunkaPaskutinį kartą sutikau Mokytoją Vitalių Andriušaitį sėdintį ilgame koridoriuje, laukiantį eilėje pas valdininką. Matyt, vėl buvo prispaudę jo įkurto Plungę garsinusio ir iki šiol tebegarsinančio šachmatų klubo reikalai.
– Cypiu kaip varlė po ratu, – liūdnai nusišypsojo.
Dvidešimt septynerių jis atvažiavo į Plungę, penkiasdešimt dvejus metus čia gyveno, bet liko ištikimas ir gimtajam Vilkaviškio kraštui. Iš ten kilęs ir tas pasakymas apie varlę.
Tai – tik mažas pavyzdys, ką gavęs gimtinėje, Mokytojas savyje turėjo visą gyvenimą.
Tai – irgi pamoka.
Pirmadienį Mokytojui būtų sukakę devyniasdešimt. Liepos dvidešimt pirmąją Plateliuose prasidės jau dešimtasis Mokytojui atminti skirtas tarptautinis šachmatų turnyras, kartu ir jo jubiliejaus minėjimas. Bus ir oficialių, ir nuoširdžių kalbų, prisiminimų apie Mokytoją, Trenerį, Žmogų. Gal kas nors pasakys ir savo kategorišką nuomonę, kad, be visų patarimų, šachmatų paslapčių, istorijos, visuomenės mokslų mokymo, jis buvo ir Auklėtojas. Ne tik pareigybės, bet ir gyvenimiškąja prasme.
Regis, ištikimi Mokytojui liko vien jo buvę mokiniai, o kiti tik burbteli po nosimi: „Atstok“.
Be jo vardu pavadinto turnyro Plungėje daugiau nėra nė užuominos apie buvusios TSRS tarptautinius šachmatų meistrus, Lietuvos šachmatų federacijos vadovus, įvairaus rango čempionus, šachmatų trenerius išugdžiusį Mokytoją. Galėtume turėti dar vieną pamoką, bet, matyt, mūsų rankos per trumpos. Atmintis – taip pat.
Ne tik apie Vitalių Andriušaitį.
Lietuvoje Statybininkų, Darbininkų ir kitų „profesinių“ gatvių apstu. Mokytojų – tik dvi. Bene prieš penkiolika metų buvęs Rajono tarybos narys Valdemaras Bučius sakė, kad tokia turėtų atsirasti ir Plungėje. Niekas jo neklausė.
Šiandien susikūrė iniciatyvinė grupė, pasiryžusi garbingoje miesto vietoje pastatyti Atminimo ženklą jo vertiems daraktoriams, mokytojams, švietėjams. Kiekvienas iš mūsų, prisiminęs savo mokytojus, gali ateiti pasakyti: „Ir aš noriu prisidėti.“
Gal vieniems pakaks tik ištart tuos žodžius ir pasidalinti, ką mena, gal kas nors atneš plytą į bendrą statinį, gal kas nors prie jo pasodins medį ar gėlę – bet koks veiksmas Atminimo ženklui atsirasti bus mūsų atminimo apie savo Mokytoją ir mūsų pačių gyvasties atgimimas.

Vienas komentaras

  • Elena Ignatavičiūtė-Pumputienė/Klaipėda/:

    Kaip gera paskaityti apie buvusį mano mokytoją nuo 1961 iki 1965 metų.Atmintyje liko tai,kad puikiai sugebėjo sudominti mus savo dėstomu dalyku.Amžinos ramybės Jums,Mokytojau…

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...