Krikščionybės keliu nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šiandien

DSCN9581Telšių rajone, netoli Šatrijos kalno, iškilo paminklas, skirtas Žemaitijos krikšto 600 metų sukakčiai paminėti. Vytauto Didžiojo skulptūrą už savo lėšas pastatė patriotinius jausmus puoselėjantis ūkininkas Vytautas Kondratas.

Plungės tremtinių organizacijos nariai liepos 15 dieną buvo pakviesti į paminklo, pastatyto Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui, minint Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų, pašventinimo iškilmes.
Į V. Kondrato kaimo turizmo sodybą Pašatrijos kaime, Luokės seniūnijoje, sugužėjo žmonių ne tik iš Žemaitijos, važiavo ir iš visos Lietuvos. Pašventinimo iškilmėse dalyvavo daug svečių: profesorius Vytautas Landsbergis su žmona Gražina Ručyte-Landsbergiene, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir daug kitų.
Iškilmes pradėjusi aktorė Virginija Kochanskytė pristatydama svečius nepagailėjo jiems gražių žodžių. Klaipėdos švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Vilius Viktoravičius pašventino paminklą. Seimo pirmininko pavaduotoja ūkininkui ir paminklo sumanytojui įteikė Seimo medalį dėkodama už gerus darbus ir Lietuvos istorijos garsinimą. Visi sveikinusieji džiaugėsi, kad Lietuva gali didžiuotis tokiais žmonėmis kaip V. Kondratas ir skulptorius A. Kmieliauskas.
Pakviestas pasisakyti, V. Kondratas kalbėjo: „Niekas nesiėmė įamžinti kraštui svarbios datos, todėl nusprendėme tai padaryti savo lėšomis. Mintis pastatyti skulptūrą kilo netikėtai.“
Pirmiausia jam teko susipažinti su skulptoriumi, Lietuvos nacionalinės premijos laureatu Antanu Kmieliausku. Susitikus išsakė savo mintis, ir skulptorius pasiryžo įgyvendinti jo sumanymą. Užtruko keletą mėnesių, kol granito luite įgyvendino ūkininko išsakytas idėjas – pavaizduoti Vytautą Didįjį – Žemaitijos krikštytoją.
Žemaitijos krašto sukakčiai paminklą pastatęs ūkininkas sakė, kad tikėjimą, kaip ir meilę Lietuvai, jam įskiepijo tėvai. „Gimęs Sibiro speiguos – nepamiršau Lietuvos, – taip pasakojimą apie save pradėjo ūkininkas. – Telšių rajone ūkininkavę tėvai Vladislovas ir Zofija Kondratai teturėjo 16 ha žemės, tačiau 1951 metais buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą. Buvau mažiausias vaikas šeimoje. Į Lietuvą šeima grįžo 1958 metais. Nors tėvai gyveno nepasiturinčiai, sunkiai vertėsi, tačiau vaikus stengėsi išleisti į mokslus. Buvau išdykęs, tačiau gerai mokiausi, mokytojai buvo atlaidūs. Labiausiai domino istorija. Baigęs mokyklą, norėjau studijuoti teisę, bet man, tremtinių vaikui, ten kelias buvo uždarytas, tad įstojau į Žemės ūkio akademiją. Po studijų dirbau įvairiose žemės ūkio įmonėse. O 1988 metais, nusipirkęs sodybą, pradėjau ūkininkauti.“ Šiuo metu ūkininko V. Kondrato avininkystės ūkis yra didžiausias Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Po oficialiosios dalies atvykusiuosius linksmino saviveiklininkai iš Klaipėdos, Mažeikių, Telšių, Šiaulių rajonų. Visi susirinkusieji galėjo vaišintis avienos šašlykais, gaivintis gira, kava, vaisvandeniais.
Tai buvo nepakartojamas renginys, kuriame mes, plungiškiai tremtiniai, patyrėme daug gerų emocijų. Tikime, kad ūkininko Vytauto Kondrato pastatytas paminklas Žemaitijos krikštytojui Vytautui Didžiajam taps įspūdingiausiu šiai sukakčiai paminėti skirtu paminklu.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...