„Eidamas šiuo šaligatviu galėsiu pažiūrėti mokytojui į akis“

21707-10405Praėjęs šeštadienis Plungės visuomeniniam šachmatų klubui „Bokštas“ buvo ypatingas. Jo patalpų prieigas papuošė klubo įkūrėjui, Plungės garbės piliečiui, nusipelniusiam Lietuvos šachmatų treneriui Vitaliui Vladui Andriušaičiui pagerbti skirta atminimo lenta ir šachmatų garbės šaligatvis. O po to Mykolo Oginskio rūmuose surengtas iškilmingas V. V. Andriušaičio 90-mečio minėjimas. Susirinkę buvę ir esami „Bokšto“ nariai, klubo įkūrėjo mokiniai ir artimieji, bičiuliai ilgai dalinosi prisiminimais apie jubiliatą ir neskubėjo skirstytis, tad niekas labai ir nepyko, kad trečioji renginio dalis – šachmatų simultanas su Viktorija Čmilyte-Nielsen – gerokai vėlavo.

Susirinkusieji į V. V. Andriušaičio (1927–2006) atminimo lentos ir šachmatų garbės šaligatvio atidengimo ceremoniją Vytauto gatvėje, prie įėjimo į pastatą, kuriame veikia visuomeninis šachmatų klubas „Bokštas“, kalbėjo, kad ne kas kitas, o šis suvalkietis išmokė žemaičius žaisti šachmatais, o jo įkurto klubo nariai tebegarsina Plungę šachmatų turnyruose. Buvęs V. V. Andriušaičio mokinys, dabar – vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys užsiminė, jog ir šiandien dažnai praverčia šio mokytojo išugdytas loginis mąstymas. „Išgarsėti nėra sunku. Visai kas kita – būti garsiam ir žinomam net ir po mirties“, – kalbėjo G. Surplys.
Kad plungiškiai atsimena tėtį, dėkojo į renginį atvykusi V. V. Andriušaičio dukra Alma. Ji taip pat džiaugėsi, kad jos tėtis paliko gilų pėdsaką daugelio širdyse. „Jis buvo ne tik šachmatų, bet ir gyvenimo mokytojas. Džiaugiuosi, kad nuo šiol, eidamas šiuo šaligatviu, galėsiu pažiūrėti jam į akis“, – grožėdamasis atminimo lenta su iškaltu Plungės garbės piliečio profiliu, sakė Plungės sporto ir rekreacijos centro direktorius Alvydas Viršilas.
Prisiminimais apie jubiliatą dalintasi ir antrojoje renginio dalyje M. Oginskio rūmuose. Renginį vedęs Eugenijus Bunka prisiminė, kur šiuose rūmuose (čia kadaise veikė vidurinė mokykla) buvo mokytojų kambarys. „Šalia jo buvo kitas kambariukas. Į jį mus, kelis vaikus, kartą pasikvietė vienas dėdė iš Vilniaus. Įjungė diktofoną ir liepė pasakoti, kaip mes šachmatais žaidžiame. Esą įrašas bus paskelbtas per radiją“, – vaikystės prisiminimais dalinosi renginio vedėjas ir pridūrė, jog tąkart net kelis sykius pasakojimą bandė pradėti žodžiais „O mūsų treneris…“, tačiau vis būdavo nutraukiamas atvykėlio prašymu kalbėti apie save, o ne apie trenerį. „Viskas baigėsi tuo, kad apie mokytoją taip ir nepavyko nieko papasakoti. Ir štai praėjo 60 metų ir tą savo kalbą pagaliau galiu pratęsti.“
Lietuvos šachmatų federacijos viceprezidentas Jonas Sidabras  prisipažino, kad jo ir V. V. Andriušaičio nuomonės ne visada sutapdavo, nes jam, dirbančiam sostinėje, atrodydavo vienaip, o Plungėje buvusiam šachmatų treneriui – kitaip. Tačiau po kiekvieno ginčo J. Sidabras sakė visada gaudavęs ilgą plungiškio laišką, kuriame jis argumentuotai apgindavo savo nuomonę. Svečias užsiminė ir dabar saugantis šiuos laiškus. Be to, jis žavėjosi, jog V. V. Andriušaitis sugebėjo šachmatais sudominti ne tik vyrus, bet ir merginas bei moteris. Dailiosios lyties atstovės ir dabar sėkmingai atstovauja Plungei įvairiuose turnyruose. „Kartos keičiasi, o Plungė kaip žaidė, taip ir žaidžia“, – konstatavo federacijos viceprezidentas, Plungę pavadinęs šachmatų didmiesčiu.
Po pietų renginys persikėlė į Plungės viešosios bibliotekos kiemą, kur plungiškiai ir iš toliau atvykę šachmatininkai nepraleido unikalios galimybės susirungti su Viktorija Čmilyte-Nielsen – Lietuvos ir Europos šachmatų čempione ir didmeistre, o dabar – ir Seimo nare. Prieš paskelbiant simultano pradžią, viešnia prisipažino, jog jai neteko žaisti gražesnėje vietoje nei ši, ir kad daugelį iš 14-os dalyvių, išsirikiavusių į vieną eilę, ji pažįsta kaip stiprius šachmatininkus, tad kova bus ne iš lengvųjų.
Ir iš tikrųjų – čempionei teko nemažai pavargti, kad įveiktų daugelį varžovų. Pasibaigus simultanui paskelbta, jog du dalyviai – Giedrius Mačiuitis ir Regina Pruckutė – sužaidė lygiosiomis, o Henrikas Jadenkus nugalėjo V. Čmilytę-Nielsen (visi jie – buvę ar esami „Bokšto“ nariai). Likusieji turėjo pripažinti čempionės pranašumą, nors kai kurios kovos buvo gana įtemptos ir iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, kam pavyks laimėti.

Vienas komentaras

  • Plungiškė:

    Labai gerai, kad pagerbtas nusipelniusio žmogaus atminimas. Pažymėta vieta,kurioje V.Andriušaitis daug metų dirbo. Graži paminklinė lenta ir šachmatų lentos takas. Straipsnyje neparašyta, kas tuo pasirūpino, bet nuotraukoje per atidarymą stovėjo visa rajono valdžia. Tai galvoju, negi niekam nebuvo gėda, kad paminklinė lenta ir užrašas prikalti prie netvarkingos, neperdažytos sienos. Kaskart praeinant pakeliu akis į mokytoją V.Andriušaitį, bet jos vis nukrypsta į lopiniuotą sieną. Ko pritrūko – laiko, pinigų ar pagarbos ir supratimo? Norėčiau, kad ši nuomonė būtų paskelbta laikraštyje.
    Manau, kad laikas būtų įamžinti ir Danutės Radvilavičienės atminimą. Kultūros darbuotojams seniai laikas apie tai pagalvoti, apart apdovanojimų ir premijų.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...