Kalvarijiškiai šventė taip, kaip dar niekad to nedarė

21707-10680Praėjusį šeštadienį Žemaičių Kalvarijos miestelis, neseniai išlydėjęs paskutinius Didžiųjų atlaidų maldininkus, vėl buvo pilnas žmonių bei jų šurmulio. Šįkart švęsta tradicinė, jau 20-oji, miestelio šventė ir pirmasis Lelijos festivalis.

Tie, kas gyvena Žemaičių Kalvarijoje ar jos apylinkėse, arba tie, kas yra kilę iš šio krašto ir bent retkarčiais čia apsilanko, žino, jog kalvarijiškiai moka švęsti, mat Žemaičių Kalvarijos kultūros centro ir „Gardų“ bendruomenės renginiai visad išsiskiria originalumu ir kūrybiškumu. Ir ši šventė buvo ne išimtis, mat be daugelio pamėgtų tradicinių atrakcijų netrūko ir naujų.
Be to, buvo nutarta šventei suteikti Lelijos festivalio pavadinimą, taip originaliai apjungiant sakralumą su pasaulietiškumu. Krikščioniškame pasaulyje ši gėlė, mėgta dar mūsų močiučių ir žydėjusi jų gėlių darželiuose, yra Mergelės Marijos simbolis. Tad neatsitiktinai šių gėlių kompozicijos šeštadienį papuošė Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos prieigas. Visi šventės dalyviai buvo kviečiami balsuoti už labiausiai patikusią lelijų kompoziciją. Suskaičiavus balsus paskelbta, jog daugiausiai simpatijų pelnė Žemaičių Kalvarijos globos namams atstovavusios Jūratės Brezgienės darbas.
O prasidėjo šventė triukšmingu motorizuotu paradu, kuris, riedėdamas miestelio gatvėmis, visiems priminė, jog ši diena bus išskirtinė, kupina siurprizų ir geros nuotaikos. Labiausiai ją spinduliavo mažieji kalavarijiškiai, visą dieną galėję dūkti ant pripučiamos pilies. Džiaugėsi ir jų tėveliai, mat ši atrakcija nieko nekainavo. Veiklos netrūko ir sporto mėgėjams bei sirgaliams. Visi norintieji galėjo jėgas išbandyti gatvės krepšinio, jojimo varžybose, šachmatų ir šaškių turnyruose. Buvo surengtas ir saugaus eismo konkursas, šeimoms skirtos rungtys, stipruolių rinkimai, vandens karas, pagalvių mūšis bei kitos linksmybės.
Tie, kas rinkosi į šventę ne savo jėgos, vikrumo bei kitų gebėjimų išbandyti, bet pasiklausti smagios muzikos ar pašokti, taip pat neliko nusivylę, nes sporto rungtis ir sveikinimų kalbas keitė Žemaičių Kalvarijos saviveiklininkų ir iš toliau atvykusių grupių pasirodymai. Ypač šiltai visi sutiko specialiai šiai progai po 20-ies metų pertraukos vėl susibūrusią Žemaičių Kalvarijos kultūros centro estradinę grupę. Palaikymo netrūko ir kitiems atlikėjams.
Svarbiu akcentu tapo šventinė eisena miestelio gatvėmis kartu su Platelių meno mokyklos pučiamųjų orkestru, šokėjomis iš Gargždų ir Salantų. Prie eisenos, be kalvarijiškių bei aplinkinių kaimų bendruomenių atstovų, prisijungė ir garbingi svečiai – Seimo narys Jonas Varkalys, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, administracijos direktorius Albertas Krauleidis, Tarybos narys Algirdas Pečiulis. Kalvarijiškiai džiaugėsi ir buvusio Žemaičių Kalvarijos klebono, dabar – Šilalės dekano Narsučio Petriko apsilankymu.
Sveikindamas šventės dalyvius, Žemaičių Kalvarijos seniūnas Liudas Gricius visiems priminė, kiek darbų nuveikta per tuos 20 metų ir ko dar artimiausiu metu planuojama imtis, kad miestelis būtų dar gražesnis bei patogesnis. Už tai, kad Žemaičių Kalvarija gražėja, seniūnas dėkojo aktyviems ir visuomeniškiems jo gyventojams bei priminė visiems esamiems ir buvusiems kalvarijiškiams: „Kur bebūtumėte, žinokite, kad čia yra jūsų namai.“
O šventės rengėjai apdovanojo 20 žmonių, kurie daugiausiai prisidėjo kuriant ir puoselėjant miestelį bei garsinant jo vardą. Tai: Lukas Kryžmantas, Steponas Meškauskas, Vytautas Kusas, Alfredas Mikalauskas, Stanislovas Mikalauskas, Lidija Kazlauskienė, Narsutis Petrikas, Jonas Ačas, Danutė Mickūnienė, Irena Klemauskienė, Lina Mažrimaitė, Rimantas Jazdauskas, Arvydas Trumpickas, Jolanta Virbickienė, Vidmantas Jonika, Genė Lukaitė, Rosita Urnikytė, Bronius Kleinauskas, Zita Sabaliauskienė ir Rima Jokubauskienė.
Buvo apdovanoti ir gražiausiai prižiūrimų sodybų šeimininkai. Bendruomenės pirmininkas B. Kleinauskas pasidžiaugė, jog pernai apdovanotosios 10 sodybų ir šiandien traukia praeivius pasigrožėti jų aplinka. Tad prie jų šiemet prisidėjo dar penkios sodybos: kalvarijiškių Ievos ir Petro Taujėnų, Brigitos Skarienės-Jonušaitės, Danutės ir Jono Rausčių, Dainos ir Vaido Raišučių bei gegrėniškių Dalios ir Vytauto Stonkų. Jiems įteikta lelijų svogūnėlių – kad šių gėlių miestelyje ir jo apylinkėse daugėtų, kad jos taptų tikruoju Žemaičių Kalvarijos simboliu.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...