Svetimas vardas, svetima pavardė – tik gyvenimas savas

(Tęsinys. Pradžia Nr. 60)
Protus sujaukė KGB agentai
Vaiko gyvenimas ėmė tekėti įprasta kaimo gyvenimo vaga. Žinoma, jis ilgėjosi mamos glamonių, tėvo žodžių, tad visada laukdavo jų pasirodant. O abiejų tėvų gyvenimas pulsavo kitu ritmu. Ėjo 1946-eji. Rugsėjo mėnesį sovietams pavyko dalinai likviduoti Žemaičių apygardos štabą. Atkurtajam štabui vadovavo Kazys Antanavičius, tačiau 1947-ųjų balandį Plungės valsčiuje Žemaičių apygardos štabas buvo visiškai sunaikintas. Aplinkybės susiklostė taip, jog nebeliko nė vieno, kuris galėtų imtis štabo vadovo pareigų. Nebeliko vadovų, galinčių derėtis ar  tarpusavyje susitarti, kas užims vadovo postą. Įvyko skilimas. Toje suirutėje apygardos vadais patys pasiskelbė du – Šatrijos rinktinės vadas Kazys Juozaitis (slapyvardžiu Meteoras) bei jam nepaklusęs kapitonas Juozas Ivanauskas (Vygantas).
Atsiradusi trintis tarp į dvi dalis pasidalinusių partizanų būrių buvo itin palanki KGB ir agentų verbuotojai MGB. Būtent saugumiečiai, pasinaudoję J. Ivanausku, ir įžiebė konfliktą tarp abiejų pusių. Buvo surengtas susitikimas, į kurį atvyko abiejų štabų nariai. Tarp partizanų jau klaidžiojo gandas, kad tarp jų yra šnipų – MGB agentų. Visi vieni kitus įtarinėjo, o čia – dar tarpusavyje nesutariantys du štabai ir jų vadovai. Kaip pasakojo A. K. Juozaitis (tą jis sužinojo gerokai vėliau iš kitų partizanų), jo tėvas išdavyste įtarė vieną J. Ivanauskui pavaldų partizaną. Atvykęs į susitikimą, pasikvietė jį į lauką ir ėmė kvosti. Tardymo metu tėvas šį partizaną pašovė, tada ant jo šoko J. Ivanauską palaikantys vyrai ir vienas jų paleido seriją iš automato. K. Juozaitis krito pakirstas kulkų.
Tą įvykį matę partizanai pasakojo, kad nužudyto vado kūnas buvo įneštas į žeminę, kur pragulėjo dar kelias dienas. Kodėl jo niekas iškart nepalaidojo? Spėjama, jog nelaidojo tol, kol nesurado J. R. Juozaitienės, kuri slėpėsi bunkeryje prie Virvytės. Galiausiai K. Juozaitį partizanai palaidojo Telšių rajone, Ringalių senosiose kapinės, kur dabar jam pastatytas paminklas. Oficialiuose dokumentuose skelbiama, jog abu Juozaičiai nužudyti 1947-ųjų gruodžio 1-ąją Telšių rajone, Pareškečio kaime. Tačiau iki šiol taip ir nepaaiškėjo, kada, kur ir kaip buvo nužudyta vado žmona J. R. Juozaitienė. Nežinoma ir jos palaidojimo vieta. Be Juozaičių, tąkart buvo sušaudyti ir visi K. Juozaičio štabo nariai.
Partizanai ir jų vadai štabo vado elgesį pasmerkė
Kaip rašoma Antano Ruškio knygoje „Raudonosios katorgos keliais“, partizanų vadai tokį majoro J. Ivanausko elgesį pasmerkė. Šioje knygoje cituojama Žemaitijos partizanų vadų deklaracija. Joje rašoma: „Priešingai daugumos LLA Žemaičių apygardos vadų ir kovotojų norams 1947 m. pradžioje, žuvus kapitonui Taurui (apygardos vadui), dabartinis apygardos vadas majoras Ivanauskas savavališkai, niekieno nerenkamas, nebūdamas susirišęs su kovotojais ir būdamas toli nuo kovotojų interesų, užsidaręs siauruose savo asmeniško gyvenimo rėmuose, užėmė apygardos vado postą… Mjr. Ivanauskas, vedamas asmeniškos neapykantos ir išeidamas tik iš siaurų asmeniškų rėmų, už mažą nusikaltimą sušaudė kovotoją Dulkę, gabų ir mokytą kovotoją, tuo metu, kada turėjo būti sudarytas Brolių ar Karo lauko teismas. Mjr. Ivanauskas sušaudo savo noru ir įsakymu…“ (Kalba ir stilius netaisyti.)
Jeigu iš pradžių partizanų būrių nevienijo jokios organizacijos, tai vėliau ne viena tokia susikūrė. Tarp jų – ir Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis (BDPS). 1946 m. vasarą sovietų saugumiečiai sugebėjo pasinaudoti pogrindžio veikėju apsimetusiu agentu Juozu Markuliu (Ereliu) ir faktiškai perimti pogrindinio centro kūrimo kontrolę. Būtent į šį saugumiečių kontroliuojamą centrą 1947-ųjų spalį ir buvo iškviestas majoras J. Ivanauskas. Jau minėtoje knygoje rašoma, kad po šio vizito buvo išleistos kelios deklaracijos, atsišaukimai, o juose kovotojai skatinami keisti taktiką – išeiti iš miškų. Kadangi majoras tarp partizanų neturėjo autoriteto, naudos iš to nebuvo. MGB suprato, kad J. Ivanausko panaudoti savo tikslams nepavyks, tad spalio pabaigoje pats majoras ir visas jo štabas buvo areštuoti. Kadangi iki 1948-ųjų pavasario Žemaičių apygarda liko be vadovybės, tarp rinktinių ir kitų partizanų būrių nutrūko visi ryšiai.
(Bus daugiau)

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...