Žirnius iškūlė… gervės

21708-10972Netrukus į dangų kils ir Lietuvą paliks gervių pulkai, kurie per Lenkiją, Prancūziją pasieks Ispaniją, o gal net Šiaurės Afriką. Jų atsisveikinimo klyksmas ne vienam žmogui sukelia liūdesį, o jautresniam – net ir ašarą išspaudžia. Tačiau Rietavo savivaldybės Labardžių kaime gyvenantis Viktoras Saudargas iš visos širdies apsidžiaugs, kai virš kaimo, danguje, išgirs pilkųjų gervių riksmą. „Kad jos visai neparskristų, – pyksta ūkininkas, – pustrečio hektaro žirnių lauką taip iškūlė, taip suniokojo, jog nors verk žiūrėdamas.“

Tačiau labiau už gerves labardiškį supykdė aplinkosaugininkai. „Nepatikėsite, aš jiems paskambinau ir pasakiau, kad 60–70 gervių rytą vakarą niokoja mano žirnius, tai jie tik pasišaipė ir liepė man nepasakoti nesąmonių. Tik pamanykit, vietoj to, kad atvažiuotų ir savo akimis įsitikintų, jie man aiškina, kad tiek gervių vienoje vietoje būti negali. Supykęs, kad rėžiau –
iššaudysiu! Esu medžiotojas, turiu šautuvą. O jie man – tik pabandyk, tie paukščiai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti. Tada ir sumaniau į „Žemaitį“ paskambinti – atvažiuokit, būsite liudininkais, jog tiek gervių čia tikrai yra ir kokią žalą jos man padarė“, – prašė V. Saudargas.
Net jeigu labardiškis nebūtų kvietęs, būtume važiavę – tikrai sunku patikėti, kad vienoje vietoje gali būti tiek daug šių retų paukščių. Reikia prisipažinti, jog giliai širdyje ir mes, žurnalistai, tuo nelabai tikėjome. Tik atvažiavus į Labardžių kaimo pievas, šalia kurių – ir minėtas žirnių laukas, į dangų šūstelėjo… 29-ių gervių pulkas. Kildamos jos garsiai klykė – siuntė pavojaus signalą. Todėl po akimirkos iš visų pusių ėmė kilti didesni ir mažesni pulkai. Nespėjus dar jų suskaičiuoti, paukščiai pasislėpė už debesų. Tiesa, iki 60-ies suskaičiuoti spėjome, o likusiųjų buvo tikrai daugiau negu dešimt.
Nurimome, nejudėjome. Apsukę ratą danguje, paukščiai iš viršaus apžvelgė žemę ir nusileido taip toli, jog tik per žiūronus galėjome juos stebėti. O mums reikėjo nuotraukų… Kol laukėme, labardiškis sakė nebeišmanąs, ko ir griebtis ir į ką kreiptis – niekas nesutinka jam žalos atlyginti. Visos savivaldybės turi specialiuosius fondus, iš kurių padengiami šernų ar vilkų padaryti nuostoliai, tačiau gervės – ne plėšrūnai, tad valdininkai paaiškino, kad iš to fondo jam nė euro skirti negalima.
Ilgai laukėme, bet gervės, tarsi šaipėsi iš mūsų – nei pačios artyn skrido, nei mums leido priartėti. V. Saudargas patarė atvažiuoti anksti rytą – apie 6-tą ar 7-tą valandą, – kai paukščiai žirnių lauke pusryčiaus. Tiesa, perspėjo, jog ir tada gervės būna itin atsargios. Jos renkasi nedidelius laukus, nes ten – saugiau ir lengviau priešus pastebi.
Tikrai, po kelių dienų, ankstyvą rytą, iš Žemaičių plento pusės, mūsų laikraščio fotokorespondentei pavyko prie šių nuostabių paukščių prieiti šiek tiek arčiau. Tačiau žengus dar žingsnelį, dangų uždengė plasnojančių gervių tinklas, kuris tuoj pat pranyko ryto rūke. Laimė, jog fotoaparatas buvo paruoštas.
Gervės – nuostabūs paukščiai. Tiek jų išvysti vienoje vietoje – Dievo dovana akiai ir širdžiai… žinoma, jeigu neturi žirnių lauko. Kai prieini prie labardiškio lauko, gali suprasti jo pyktį – kiek žmogus čia darbo, prakaito, pinigų įdėjo, o ką už tai gavo? Pliūpsnį pykčio ir kasdien širdį spaudžiančių neigiamų emocijų krūvą, kuri sveikatos tikrai nepridėjo. Ką daryti – negi imti ir gerves įrašyti į… plėšrūnų sąrašą? Nesąmonė – gal geriau į tą sąrašą įrašyti punktą, kad būtų galima atlyginti ir paukščių padarytą žalą?.. O kol to nėra, „Žemaitis“ pasiūlė kreiptis į Rietavo merą Antaną Černeckį, gal šis galės žmogui padėti.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...