Rinkosi ešelonų broliai ir sesės

20170805_093805Rugpjūčio 5-ąją Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyko tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Sąskrydis turi nepaprastą trauką. Dubysos apjuostas slėnis, tūkstančiai likimo brolių ir sesių, tremtinių dainos, prisiminimai akimirkai sustabdo laiką ir grįžtame į tremties metus, sunkius, bet jaunystę, išgyventas istorijas, netektis menančius metus.
Todėl ir mes, gausus plungiškių tremtinių būrys, kartu su šeimų nariais, ankstyvą šeštadienio rytą išvykome į Ariogalą. Tremtinių choras „Tėvynės ilgesys“, vadovaujamas Rūtos Černeckienės, atstovavo mūsų rajono tremtinių organizacijai. Kiti tremtiniai galėjo susitikti su tokio pat likimo draugais.
 Sąskrydžio organizatoriai pasiūlė labai turiningą programą. Norintieji galėjo pabendrauti su „Misija Sibiras“ dalyviais, aplankyti veikiančias kilnojamąsias parodas, pasižiūrėti filmą „Emilija iš Laisvės alėjos“, pasiklausyti jungtinio tremtinių choro dainų, solistų Liudo Mikalausko, Eglės, Ievos ir Vytauto Juozapaičių, bardų Valerijaus Šerelio ir Ernesto Kuckailio dainų, ansamblių „Ainiai“ ir „Armonika“ muzikos. Norintieji taip pat galėjo prisidėti prie gražių darbų saugant gyvybę – paaukoti kraujo Nacionalinio kraujo centro palapinėje.
Dalis tremtinių į sąskrydį vyko pirmą kartą. Paklausus jų, kokį įspūdį paliko sąskrydis, ar nepasigailėjo važiavę, žmonės sunkiai rinko žodžius. Tremtinė Birutė Smilgevičiūtė sakė, kad labai gailisi, jog anksčiau nevažiuodavo. Jai susitikimas su Sibiro mokyklos bendraklasiu, kuris atvyko iš Mažeikių rajono Viekšnių miestelio, buvo labai netikėtas. Jie sąskrydyje susitiko daugiau nei po šešiasdešimties metų. Pabendravę, pasikeitę adresais, pažadėjo dar kartą susitikti.
Birutės šeima buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą, Abansko  kaimą. Jai teko mokytis Abansko vidurinėje mokykloje. Ji negalėjo patikėti, kad pirmą kartą atvažiavus į sąskrydį patirs tiek emocijų.
 Tremtinys Zigmas Stonkus netikėjo, kad po beveik septyniasdešimt metų, prieš save mato mergaičiukę, su kuria 1949 metais gyveno viename barake ir gulėjo visi šeimomis ant vienų gultų. Jie tada buvo tik devynerių metų vaikai. Patys stebėjosi, kad po daugelio metų vienas kitą pažino. Vaikystės draugė šiuo metu gyvena Vilniuje. Sutarė susitikti, kai ji lankysis savo tėviškėje Plungės rajone.
Aš pati, šių eilučių autorė, nebesuskaičiuoju, kiek kartų teko dalyvauti sąskrydžiuose. Pasižiūriu į nuotraukas, kuriose esame įamžinti pagal tremties metus ir suvokiu, kad jau buvota daugiau nei dvidešimt kartų. Man šis sąskrydis – ypatingas. Prisimenant pirmuosius sąskrydžius ir dabar, jie labai skiriasi. Pirmuose sąskrydžiuose buvo daugiau žmonių, patyrusių tremtį. Susitikę tremtiniai ir politiniai kaliniai su ašaromis akyse nuoširdžiai džiaugėsi sutikę bendro likimo draugų. Per daug metų jų gretos retėja.
Dabar Dubysos slėnyje daugiau susirenka jaunimo, kuris domisi praeitimi: trėmimais, partizanine veikla, gyvenimu bunkeriuose. Renginio organizatoriai jaunimui pasiūlė jaunimo dienos programą. Jos metu jie galėjo bendrauti su šauliais, išbandyti rankos taiklumą, sportuoti. Plungėje taip pat turime šaunaus jaunimo, kuris gal irgi susidomės tokiu renginiu ir kitais metais prisidės prie tremtinių išvykos.
Istorijos pažinimas, istorinė atmintis – mūsų Lietuvos ir jos aktyvios pilietinės visuomenės pamatas. O sąskrydis Ariogaloje – Lietuvą ir jos istoriją mylinčių žmonių susibūrimas.
Už šią kelionę esame dėkingi Plungės rajono savivaldybės administracijai. Ji mums sudarė sąlygas nuvažiuoti į sąskrydį užsakydama autobusą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...