Svetimas vardas, svetima pavardė – tik gyvenimas savas

DSC_2570(Pabaiga. Pradžia Nr. 60)
Visur gerai, namuose – geriausia
Nusprendęs, kad savuose namuose dangus žydresnis ir duona gardesnė, S. Mockus grįžo į gimtinę. Įsidarbino tuometiniame Rietavo miškų ūkyje ir pradėjo dirbti  traktoriumi, vėliau – centrinio sandėlio sandėlininku. Per tą laiką vakarinėje mokykloje baigė vidurinę ir pradėjo dirbti Rietavo technikume instruktoriumi, vėliau – laboratorijoje. Matyt, iš tėvų paveldėtas žinių troškulys jį ginė į priekį, tad niekeno neraginamas baigė Rietavo technikumą. Būtent tuo metu jį ir užklupo KGB darduotojas ir atskleidė Juozaičių šeimos paslaptį.
Kai visas Rietavas stebėjosi, kodėl staiga S. Mockus sumąstė tapti A. K. Juozaičiu, technikumo direktorius taip pat sunerimo ir paprašė atnešti raštišką paaiškinimą. Pažymą, kurioje viskas paaiškinta, jam išdavė saugumas. Kai direktorius ją perskaitė, jo vos infarktas neištiko. Kitaip ir būti negalėjo, nes joje juodu ant balto buvo parašyta, kad A. K. Juozaičio tėvas buvo „Šatrijos gaujos vadas“, o motina – tos „gaujos“ narė. Be to, jis ne vienintelis toks. Direktorius neseniai buvo išgirdęs, kad dėstytojas, kurį jis buvo paskyręs savo pavaduotoju – tremtinys. Į šias pareigas norėjo skirti tuomet jau Žemės ūkio akademijoje studijuojantį A. K. Juozaitį, bet šis pasakė, kad negalės tų pareigų užimti. Paskyrė kitą – vis tiek nemalonumų neišvengė ir sulaukė saugumo įspėjimo.
Kartu su Sąjūdžiu – ten, kur reikėjo, kur buvo svarbu Lietuvai
Daugiau iš Rietavo jis niekur nevažiavo. Visą gyvenimą dirbo dėstytoju technikume, kuris vėliau tapo kolegija. Susipažino su savo žmona Rūta. Čia gimė du jo sūnūs – Robertas ir Šarūnas. Abu jie baigė tuometinį Plungės statybos technikumą. Robertas gyvena Rietave ir dirba degalinėje „Trevena“. Jis turi tris vaikus – dvi  dukras bei sūnų. Šarūnas gyvena Biržuose ir dirba mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Turi dvi dukras. Atsidusęs A. K. Juozaitis sakė, jog apgailestauja tik dėl to, kad iš keturių anūkių tik dvi liko Lietuvoje. Viena gyvena Rietave, kita – Anglijoje, trečia – Honkonge, o ketvirtoji – Biržuose. Anūkas taip pat užsienyje – Londone.
Rietaviškis labai norėtų, kad niekam, ne tik jo artimiesiems, bet ir kitų šeimų žmonėms nereikėtų sotesnio kąsnio ir laimės užsieniuose ieškoti. Kaip būtų gera, jog visi galėtų gyventi Lietuvoje – šalyje, už kurią ne tik jo tėvai gyvybę paaukojo, bet kovojo ir jis pats. Su džiaugsmu kovojo, nes žinojo, už ką ir dėl ko – už Lietuvos laisvę, už jos nepriklausomybę.
Kai tik prasidėjo Lietuvos atgimimas ir ėmė kurtis Sąjūdis, A. K. Juozaitis buvo tarp pirmųjų rietaviškių, iškart atėjusių į jį. Buvo tarp pirmųjų, važiavusiųjų į Vilnių budėti prie Parlamento bei televizijos bokšto. Ir niekada nė akimirkai nesuabejojo savo pasirinkimu.
Kai pradėjo kurtis partijos, A. K. Juozaitis kartu su jau Anapilin išėjusiu plungiškiu mokytoju Antanu Lapuku įkūrė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kuri iki 2004-ųjų vadinosi Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai), rajono skyrių. Pats vadovavo tos partijos Rietavo grupei. Tuo metu Rietavo savivaldybė nebuvo atsiskyrusi nuo Plungės, tad buvo renkama bendra Plungės rajono taryba, kurios nariu jis buvo išrinktas ne kartą. Tačiau svarbiausias jo nuopelnas Rietavui – suburta Rietavo šaulių kuopa, kuriai jis vadovavo daugelį metų, kurios narius mokė patriotiškumo bei meilės savo Tėvynei.
Pripažintas rezistencijos dalyviu
Nuo pat Atgimimo pradžios A. K. Juozaičiui rūpėjo jo tėvų likimas, tad stengėsi kuo daugiau apie juos sužinoti. Daugiau apie tėvų žūtį jam buvo papasakojęs tėvo brolis Jonas, kuris taip pat buvęs Lietuvos karininkas. Jis irgi buvo likęs Lietuvoje, gyveno Šilutėje. Netrukus susirgo džiova. Tačiau ir jis daug ko nežinojo apie savo brolio žūtį. Vėliau, dedant faktą prie fakto, atsiskleidė visas paveikslas. Paaiškėjusi tiesa partizanų vado sūnaus nenudžiugino.
A. K. Juozaitis saugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotas pažymas apie tėvų žūtį. Abiejose pažymose nurodyta, kad jie gyveno Telšių apskrities Rietavo valsčiaus Suokelių kaime. Ir vienas, ir kitas mirė 1947-ųjų lapkričio mėnesį (kituose šaltiniuose minima tų pačių metų gruodžio 1-oji – gal tada buvo nušauta J. R. Juozaitienė, nes jos vyras žuvo anksčiau?..) Telšių apskrities Luokės valsčiuje, Ringalių kaime. Abiejų pažymų grafoje „mirties aplinkybės“ – irgi vienodas įrašas – žuvo kovos lauke.
Tas pats centras išdavė dar vieną pažymą, kurioje rašoma: „Lietuvos Laisvės Armijos Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės vadas majoras Kazimieras Juozaitis yra pripažintas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu ir jam po mirties suteiktas kario savanorio statusas.“
Jeigu Tėvynė pašauktų…
Šiandien A. K. Juozaitis jau gyvena gerokai ramesnį gyvenimą. Jis nebevadovauja šaulių kuopai, tad visuomeninis gyvenimas nebėra toks intensyvus, koks buvo dar visai neseniai. Rietaviškis vėl grįžo prie savo pomėgio bitininkauti, vėl rūpinasi sodu ir kitais darbais darbeliais, kuriuos vis tekdavo atidėti ateičiai. Ta ramiai gyventi leidžianti ateitis atėjo. Tačiau rietaviškis žino, kad jeigu kas blogo Lietuvai nutiktų, jis būtų tarp pirmųjų, pasiryžusių kovoti už savo šalį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...