„Svarbiausia – daryti gera kitiems“

DSC_0861Taip sakė į redakciją užsukusi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Plungės skyriaus vadovė Aniceta Grikšienė. Ji pati yra gimusi ir augusi tremtyje. Būdama devynerių, grįžo į Lietuvą ir, pirmąkart išvydusi tėvų bei senelių žemę, suprato, kokia ji jai brangi.

„Patriotiškumas man tarsi įaugęs į kraują, todėl noriu padėti kitiems, ypač tiems, kurie iškentėjo Sibiro kančias ir grįžo į Tėvynę. Noriu, kad ir padėjusiųjų galvas svetimoje žemėje atminimas per amžius būtų išsaugotas, kad ateinančios kartos neužmirštų tų žmonių didvyriškumo, kančių, pasiaukojimo ir taip sunkiai iškovotos laisvės. Noriu nuveikti kuo daugiau gerų darbų vardan laisvos Lietuvos ir trokštu, kad visi suprastų, kokia tos laisvės kaina“, – mintimis dalijosi pašnekovė.
A. Grikšienė iš tremties į Lietuvą grįžo 1961-aisiais. Aštuonias klases baigė Plungės 3-iojoje vidurinėje mokykloje. Baigusi norėjo įstoti į tuometinę Kauno milicijos mokyklą, bet svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Nepriėmė. Nusivylusiai merginai buvo aiškiai ir paprastai pasakyta, kad ne vietoje ir ne laiku gimusi, kad tėvai teisti už tėvynės išdavimą ir, apskritai, „liaudies priešų“ vaikui čia nėra kas veikti.
Tačiau mergina nenusivylė ir įstojo į Klaipėdos pedagoginę mokyklą. Ją baigė 1973-iaisiais ir gavo paskyrimą į Joniškio rajoną, kur dirbo mokytoja Kriukų vidurinėje mokykloje. Vėliau įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijo pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją.
Didžiąją savo gyvenimo dalį A. Grikšienė praleido Kuršėnuose. Baigusi institutą, dirbo tuometiniuose Kuršėnų pionierių namuose mokytoja, vėliau – viename Kuršėnų lopšelyje-darželyje metodininke. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.
Prasidėjus Atgimimui, daugelis buvusių politinių kalinių bei tremtinių pradėjo vienytis. Tai Lietuvos patriotei darė didelį įspūdį, kilo noras jiems kiek įmanoma padėti, nes visada troško nors maža dalele prisidėti prie žmonių, iškentusių pragariškas kančias tremtyje, gerovės. Norėjo visiems skleisti žinią apie jų didvyriškumą. „Visi į vieną būrį, visi vieningi, turintys vienodų tikslų“, – užsidegusi patriotiškumu, kalbėjo moteris. Netrukus A. Grikšienė buvo išrinkta naujai susikūrusios Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kuršėnų skyriaus pirmininke. Ja Kuršėnuose dirbo 16 metų.
Pablogėjus tėvų sveikatai, teko grįžti į Plungę. Aktyvi moteris ir čia netruko įsisukti į veiklą ir jau dvejus metus vadovauja Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Plungės skyriui. Visą gyvenimą mokytoja dirbusiai vadovei, svarbu išsaugoti ir perduoti ateities kartoms mūsų krašto istoriją, kuri mena nuolatines, negailestingas kovas dėl laisvės ir nepriklausomybės. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryšį su praeitimi, jos pasiekimais, laimėjimais ir praradimais. A. Grikšienė teigė, kad pasipriešinimo istorija padeda ugdyti moksleivių pagarbą savo krašto praeičiai, tautinėms tradicijoms, Tėvynei ir jos gynėjams. Žadina norą plačiau domėtis rezistencine Lietuvos praeitimi.
Skyriaus vadovė aktyviai dalyvauja ir kultūrinėje veikloje – dainuoja chore „Tėvynės ilgesys“. Neseniai Plungės kultūros namuose vyko septintoji partizanų dainų diena, skirta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti bei politinių kalinių ir tremtinių mišriojo choro „Tėvynės ilgesys“ kūrybinės veiklos 25-erių metų jubiliejui skirtas koncertas. Jame dalyvavo chorai iš Mažeikių, Jurbarko, Kuršėnų, Gargždų bei Plungės. Pasirodė ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos bei Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos moksleivių.
A. Grikšienė kartu su Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos nariais dalyvavo renginyje „Partizanų kovų keliais“, kurio metu kartu su žuvusiųjų artimaisiais, Seimo nariais bei Plungės  valdžios atstovais aplankė partizanų žūties vietas, padėjo gėlių prie Alsėdžių centre esančio paminklo išniekintiems partizanams, aplankė ir kitas tragiškus įvykius menančias vietas.
Bendrijos nariai kartu su vadove važiuoja į kitus miestus ir dalyvauja įvairiuose renginiuose. Neseniai Kėdainiuose dalyvavo respublikinėje dainų ir poezijos šventėje „Leiskit į Tėvynę“, vyko į laisvės kovų dalyvių sąskrydį Ariogaloje. Gausių renginių, kuriuose dalyvauja plungiškiai tremtiniai, vyksta ir Mažeikiuose, Kuršėnuose, Gargžduose.
Jų metu susitinkama su žmonėmis, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai, kuriems nieko nėra svarbiau už krauju iškovotą laisvę. Ne vienas buvęs tremtinys renginių metu prisiminimais nukeliaudavo į Sibiro platybes, prisimindavo sunkų ir alinantį darbą, tačiau niekada neprarado tikėjimo bei vilties grįžti į Tėvynę.
Plungės politinių kalinių ir tremtinių vadovė ir pati yra parengusi projektų (rajoninis mokyklų patriotinės dainos konkursas „Tremtyje gimusiųjų ir partizanų dainos“, akcija „Uždek žvakelę savo krašto partizanams“, adventinė vakaronė „Advento žvakelė moja, kviesdama apsikabinti“), kuriems įgyvendinti reikia ir jaunų žmonių pagalbos.
Ji guodėsi, kad jaunimui trūksta vidinės ugnelės, noro dalyvauti patriotiniuose renginiuose. Pašnekovės manymu, mokytojai turėtų skirti didesnį dėmesį patriotiškumo ugdymui, turėtų dažniau kviesti į mokyklų renginius tremtinių, kurie papasakotų apie savo išgyvenimus, nes jaunoji karta turi žinoti, suprasti ir įsisąmoninti, kad kiekviena karta turi savo vertybių, kurių neįveikia jokios negandos. Pedagogai turi imtis daugiau iniciatyvos, siekiant suartinti įvairių kartų atstovus, formuojant vertybines nuostatas, kurios padėtų geriau pažinti tremtinių gyvenimą.
„Lietuvos partizanų kova yra išskirtinis reiškinys, pokario kovotojų atminimas yra laisvos Lietuvos pagarba žuvusiesiems už Tėvynės laisvę“, – įsitikinusi A. Grikšienė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...