Paminėtos kraštotyrininko gimimo metinės

 Sodelyje,-A.kuprelytės-n.Žemaičių Kalvarijoje surengtos iškilmės kraštotyrininko Konstantino Bružo 105-erių metų jubiliejui įprasminti. Ta proga miestelio bazilikoje aukotos šventosios Mišios, Vytauto Mačernio bibliotekoje atidaryta jubiliejinė ekspozicija bei atidengta kraštotyrininkui atminti skirta lenta, kuri buvo pritvirtinta prie „Žaliosios trobelės“, kurioje gyveno K. Bružas, sienos.

Susirinkusiesiems buvo priminta, jog K. Bružo gyvenimo kelias prasidėjo 1912-ųjų rugpjūčio 30-ąją Šarnelės kaime. Su pirmosiomis raidėmis dar mažą berniuką supažindino ir skaityti išmokė jo mama. Būsimajam kraštotyrininkui bei muziejininkui teko mokytis tuometiniame Gegrėnų dvare, vėliau mokslus jis krimto to paties kaimo pradžios mokykloje. K. Bružo lankytos ir Žemaičių Kalvarijos pradžios bei Sedos mokyklos bei Telšių gimnazija. Baigęs pastarąją, mokėsi savarankiškai.
Sulaukęs 23-ejų, K. Bružas pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1940-aisiais, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, jis ne visai savo noru tapo raudonosios armijos  leitenantu, tačiau po metų, birželio mėnesį, buvo represuotas ir ištremtas į Norilską (Rusija), kur praleido net penkiolika metų. Grįžęs į tėvynę, nuo 1967-ųjų K. Bružas apsigyveno Žemaičių Kalvarijoje.
Vyresnieji kalvarijiškiai bei visi kiti, pažinojusieji K. Bružą, prisimena jį kaip aktyvų visuomenės veikėją, nenuilstantį kraštotyrininką, Žemaičių akademijos garbės narį, „Žaliosios trobelės“ muziejaus įkūrėją ir šeimininką, Žemaičių Kalvarijos kultūros ir gamtos paveldo saugotoją ir puoselėtoją.
Kaip kraštotyrininkui, K. Bružui svarbiausia buvo ne pats įvykių ir faktų fiksavimas bei surinktos medžiagos saugojimas, bet Žemaičių Kalvarijos krašto žmonių buities ir gyvenimo būdo analizė. Apie tai jis surinko daug informacijos, kurią suguldė į storiausias bylas, saugomas Lietuvos istorijos instituto Etnografinio skyriaus rankraštyne ir Žemaičių muziejaus „Alka“ moksliniame archyve. Ten pat saugomas ir K. Bružo rankraščių fondas.
K. Bružas daug nuveikė ir kaip muziejininkas, tačiau oficialiai steigti muziejų atsisakė. Jis buvo įsitikinęs, kad mažuose muziejuose neužsiimama moksline veikla.
Nors muziejus, kaip įstaiga, oficialiai nebuvo įregistruotas, jis veikė paties kraštotyrininko sodyboje jam dar gyvam esant. „Žaliosios trobelės“ (taip vadinamas namas, kuriame gyveno K. Bružas) sienas K. Bružas nukabinėjo paties surinktomis žymių, su šiuo kraštu susijusių žmonių nuotraukomis bei kita kraštotyrine medžiaga. Atskirai dar saugoma daugiau kaip dvi dešimtys didelių plokščių, kuriose – atskirų Žemaičių Kalvarijos vietovių schemos.
K. Bružas rūpinosi ir poeto V. Mačernio atminimo jo krašte įamžinimu. Jam svarbu buvo ir tai, kad paliktų ženklų ar bent užuominų apie mirti pasmerktų žydų gelbėtojus Šarnelėje ir Žemaičių Kalvarijoje.
Daug kuo rūpinosi ir dėl daug ko sielojosi K. Bružas, tačiau kai kurie jo sumanymai liko neįgyvendinti, 2005-ųjų spalio 16-ąją užgesus jo gyvybei.
Šiandien apie kalvarijiškį primena ne tik krūvos jo surinktos kraštotyrinės medžiagos, įvairūs kiti darbai, bet ir „Žalioji trobelė“. Nuo šiol apie nusipelniusią mūsų krašto asmenybę primins ir K. Bružui atminti skirta lenta, kurios autorius ir drožėjas – Rimantas Laima.
Po atminimo lentos atidengimo iškilmių sodelyje buvo  surengta prisiminimų popietė. Gurkšnodami mėtų arbatą, K. Bružą pažinojusieji dalinosi prisiminimais apie jį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...