Plungės teisme – neeilinė byla: neįgalaus vaiko susilaukusi šeima prieš ginekologę

21709-11604Plungės rajono apylinkės tesime praėjusį ketvirtadienį surengtas paruošiamasis posėdis baudžiamosios bylos, kurioje atsakovai – Plungės ligoninė ir klinika „Inesa“, o kaltinamoji – šioje klinikoje iki šio pavasario dirbusi ginekologė Jūratė Vilkienė. Pastarajai teisme teks aiškintis, kodėl plungiškės I. Z., kurios nėštumą prižiūrėjo 2013–2014 metais, neinformavo apie tai, kad ji dėl savo amžiaus patenka į rizikos grupę, tad gali nemokamai išsitirti dėl galimų vaiko genetinių apsigimimų – tokie tyrimai nemokamai atliekami visoms nėščiosioms, kurioms suėję 35-eri metai (besilaukiančiai plungiškei tuo metu tiek ir buvo). Braukdama ašaras nukentėjusioji pasakojo, kad jei būtų žinojusi, jog laukiasi neįgalaus kūdikio (vos tik gimusiai naujagimei buvo nustatytas Dauno sindromas), būtų nutraukusi nėštumą.

„Ką jums sakė genetikai?“
Nuo šių metų kovo „Inesoje“ nebedirbanti (moteris teisme sakė, jog šiuo metu gyvena Švedijoje ir yra bedarbė), iki šiol neteista J. Vilkienė kaltinama tuo, jog neatliko tarnybos pareigų ir suklastojo dokumentus. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyti net 48 pastarojo nusikaltimo epizodai, tad medikei gali tekti atsakyti už visus juos, juolab kad teisme, paskelbus pertrauką, žurnalistams ji teigė prisipažįstanti, jog klastojo dokumentus, tačiau kategoriškai neigė, jog neatliko savo pareigų, ir tikrai nesanti kalta dėl to, jog I. Z. gimė neįgali dukra.
Byla per paruošiamąjį posėdį nebuvo pradėta nagrinėti, tačiau nukentėjusioji „Žemaičiui“ papasakojo, kad jos šeimą sukrėtę įvykiai prasidėjo 2013-ųjų pabaigoje, kai ji pasijuto besilaukianti trečiojo vaiko. Moteris kreipėsi į J. Vilkienę, kuri prižiūrėjo ir antrąjį jos nėštumą ir kuria, moters žodžiais, visiškai pasitikėjo. Pasak plungiškės, apie genetinius vaisiaus tyrimus nė vieno iš apsilankymų pas ginekologę metu nebuvo nė kalbos. Kad tokie tyrimai jai turėjo būti rekomenduoti, ji esą sužinojo tik tada, kai Telšių ligoninėje po cezario operacijos gimusiai dukrytei buvo nustatytas Dauno sindromas.
„Pirmas naujagimę tuoj po gimimo apžiūrėjusių telšiškių medikų klausimas buvo: „Ką jums sakė genetikai?“ „Kokie genetikai?“ – tąkart nustebau. „O kiek jums metų?“ – buvo antras medikų klausimas. Aš visiškai pasitikėjau savo ginekologe, nepraleidau nė vieno man paskirto vizito, neatsisakiau nė vieno pasiūlyto tyrimo, bet apie kažkokius genetinius tyrimus ji man nė karto neužsiminė“, – sunkiai tramdydama jaudulį ir braukdama ašaras pasakojo moteris.
I. Z. ir E. Z. jaunėlei dabar – treji. Jai nustatytas vidutinis neįgalumas. „Apie jokį darbą negaliu nė svajoti, nes visą laiką turiu rūpintis dukrele. Neturiu kam jos palikti. Net ateiti į šį teismo posėdį buvo nelengva. Turėjau išprašyti vyresnėlę iš pamokų, kad ši galėtų pasaugoti sesutę, kol mes būsime teisme. Pradėjome pratinti mažylę prie lopšelio-darželio, bet ten išbūna daugiausia valandą. Visa laimė, kad vaikas bent vaikšto, bet tik tiek“, – sunkiai rinkdama žodžius pasakojo moteris. Ji neslėpė, jei būtų žinojusi, kad laukiasi neįgalaus vaiko, būtų atlikusi abortą: „Nebūčiau pasmerkusi jos tokiam gyvenimui, kokį turės dabar kęsti.“
„Dauno sindromas – ne pati baisiausia diagnozė“
Visai kitą įvykių versiją žurnalistams dėstė J. Vilkienė ir ją ginantis advokatas Kristupas Ašmys. Pasak jų, kai moteris pirmą kartą kreipėsi į ginekologę, būdama jau 9-tą savaitę nėščia, prasitarė, jog yra neapsisprendusi, ar gimdys. Antrąkart pas medikę ji atvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po pirmojo vizito ir pranešė, jog nėštumo nenutrauks. J. Vilkienė tikino, jog informavo moterį, kad, esant jos amžiaus, yra didesnė apsigimimų rizika ir kad dėl to ji galinti nemokamai išsitirti pas genetikus, tačiau ji tų tyrimų esą nevažiavusi atlikti (jie atliekami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje). „Jei moteris nenori, nepriversiu jos tirtis. Kiekviena apsisprendžia pati. Bet kad nesiūliau – netiesa. Net ir jaunesnėms, jei yra rizikos veiksnių, patariu išsitirti“, – sakė medikė.
J. Vilkienė prisipažino nepritarianti abortams, net jei jie atliekami sužinojus, jog yra apsigimimo tikimybė. „Aš esu už vaikus. Aš myliu juos. Per tuos 32-ejus metus, kiek dirbau gydytoja, kiek nėščiųjų esu prižiūrėjusi, kiek gimdymų priėmusi, kiek naujagimių išgelbėjusi… Teko sutikti ne vieną moterį, kuri, net ir žinodama, jog vaikelis gims neįgalus, nenorėjo nė girdėti apie abortą, pagimdė jį ir sėkmingai augina. Dauno sindromas – ne pati baisiausia diagnozė, kokią gali išgirsti tėvai“, – teigė kaltinamoji.
„Galų gale, tai ne teisinis, o moralinis ginčas, – medikei antrino jos gynėjas K. Ašmys. – Yra priimta ne viena rezoliucija, teigianti, jog gyvybė užsimezga nuo pat kiaušinėlio apvaisinimo, tad net nėštumo pradžioje atliktas išvalymas jau yra nusikaltimas.“
Dokumentus klastojo… norėdami padėti
I. Z. bei jos vyras E. Z. medikę kaltina dar ir dėl to, jog ši klastojo dokumentus. Esą moters sveikatos kortelėje ji buvo nurodžiusi, kad nėščiajai, jos nurodymu, Plungės ligoninėje turėjo būti atlikta echoskopija, tačiau pati nukentėjusioji „Žemaičiui“ sakė, jog į jokią ligoninę jos J. Vilkienė nesiuntė, o atliko echoskopiją pati „Inesos“ klinikoje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos daugiau kaip 40 moterų, kurias J. Vilkienė taip pat esą siuntė atlikti echoskopiją į ligoninę. Teisiamoji žurnalistams sakė prisipažįstanti, jog suklastojo šiuos dokumentus, bet tik todėl, kad toks buvo susitarimas tarp „Inesos“ klinikos ir Plungės ligoninės. Esą nebuvo reikalo moterų siųsti į ligoninę, nes pati klinika turi echoskopą.
Advokatas K. Ašmys tokį savo klientės nusižengimą pavadino nereikšmingu formalumu. Taip esą buvo daroma ne iš piktos valios, o tik norint padėti nėščiosioms, kad joms nereikėtų, gaištant laiką, važiuoti į ligoninę ir tame pačiame koridoriuje kartu su įvairiomis ligomis, galbūt – užkrečiamomis, sergančiais asmenimis laukti to tyrimo. Advokatas minėjo, jog Plungės ligoninės administracija Ligonių kasoms jau grąžino apie 1000 eurų, kuriuos buvo gavusi už paslaugą, kurios realiai neteikė.
Susirūpino pacienčių privatumu ir klinikos prestižu
Minėtuosius argumentus besiginčijančios pusės kol kas išsakė tik gausiai į posėdį susirinkusiems žiniasklaidos atstovams, mat pati byla nebuvo pradėta nagrinėti. Plungės ligoninės, „Inesos“ klinikos ir J. Vilkienės advokatai teisėjos I. Šeškauskienės prašė nepriimti nukentėjusiųjų civilinio ieškinio, nes tuos pačius ieškinius plungiškių šeima yra pateikusi nagrinėti kitoms dviem instancijoms ir kol kas dar nežinoma, ką jos nusprendė. Civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo jie buvo pateikę Klaipėdos apygardos teismui. Šiam atsisakius jį priimti, pora kreipėsi į Apeliacinį teismą.  Be to, plungiškių prašymą atlyginti žalą dar nagrinėja ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Nukentėjusieji siekia, jog kiekvienam jų iš „Inesos“ būtų priteista po 30 tūkst. eurų moralinei bei beveik 2 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti.
Patenkinusi prašymą nepriimti civilinio ieškinio, teisėja išgirdo ir kitą – bylą nagrinėti už uždarų durų. Kaltinamosios gynėjas K. Ašmys kalbėjo, jog bylos nagrinėjimo metu bus aptarti ne tik nukentėjusiosios, bet ir daugiau kaip 40-ies kitų moterų, kurios bus apklaustos kaip liudytojos, medicininiai duomenys, taip pat delikati informacija, susijusi su nepilnamečiu nukentėjusiųjų vaiku. Uždarų posėdžių prašė ir „Inesos“ klinikai atstovaujantis advokatas Gytis Mekionis. Pasak jo, viešumas pakenks ir taip jau sumenkusiai klinikos reputacijai. Patys nukentėjusieji pasisakė už tai, jog posėdžiai būtų atviri. „Kiek visokių patyčių jau esame patyrę, kad visa kita, kas nuskambės nagrinėjant bylą, bus tik smulkmenos“, – sakė E. Z.
Nepaisant to, teisėja paskelbė, jog toliau byla bus nagrinėjama už uždarų durų. Tai reiškia, kad apie bylos eigą visuomenė sužinos tik paskelbus nuosprendį. Bet žinant, kad, kaip įtariama, dėl medikės aplaidumo, sunkių išbandymų patyrusiai šeimai prireikė net trejų metų, kol iškovojo, jog byla pasiektų teismą, apie šios istorijos baigtį išgirsime dar negreitai.

2 komentarai(-ų)

  • žemaitė:

    labai apmaudu, kad pasirinkote būtent šią gydytoją, stprybės jums ir jūsų šeimai !!!

  • manau:

    nereiktų šeimai kelti viešumon tokio skaudaus dalyko, nes dabar verkia, kad dėl daktarės jie negalėjo abortuoti dukros

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...