Žemė savo paslaptimi dalintis nepanoro

DSC-0227-VRugsėjo pabaigoje Alsėdžiuose lankėsi Vilniaus universiteto archeologijos katedros docentas Gintautas Vėlius ir du būsimieji archeologai – trečiakursė Ieva Černiūtė bei doktorantas Mindaugas Pilkauskas. Jie, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įpareigojimu, miškelyje, esančiame netoli seniūnijos pastato, atliko žvalgomuosius tyrimus – ieškojo 1947-ųjų birželio 13-ąją Eivydų kaime nužudytų Žemaičių apygardos „Alkos“ rinktinės „Vikruolio“ būrio penkių partizanų palaikų. Pagal turimus liudininkų parodymus, stribai juos užkasė ant tos kalvos.

Apie tai, jog minėtoje vietoje galbūt užkasti sušaudytų partizanų kūnai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pranešė Plungės šaulių kuopos vadas Stanislovas Jundulas. Senieji alsėdiškiai pasakojo, kad šiame miškelyje guli 1928-aisiais gimęs Stasys Norkus (Darius). Būtent jo brolis Alfonsas Norkus pirmasis ir išgirdo, kur stribai pakasė jo brolį. Ir ne tik jį, bet ir 1916-aisiais gimusį būrio vadą Kazimierą Srėbalių (Vikruolį), 1922-aisiais gimusį Pranciškų Bubelę (Beržą), Edvardą Gailių (Šlėgelę), gimusį 1921-aisiais, ir Antaną Rankauskį (Lazdyną), gimusį 1915-aisiais.
Tais, 1947-aisiais, kalva dar nebuvo tapusi miškeliu. Liudininkai pasakojo, jog čia šnarėjo tik viena aukšta pušis, pagal kurią jie tą vietą ir įsidėmėjo. Pirmoji A. Norkui apie brolį papasakojo priešais kalvą gyvenusi moteris. Nužudytųjų artimieji jau buvo girdėję kalbas, kad vyrus išdavė. Negana to, jiems net kažko į maistą įmaišė, kad šie kietai miegotų. Priartėjus stribams, du atsišaudydami dar bandė bėgti, bet buvo nušauti. Kitus tris nušovė ten pat, kur šie miegojo. Žmonės ir be archeologų pagalbos – virgulėmis bandė nustatyti vietą, kur guli jų artimųjų kauleliai, bet kasti negalėjo – to neleidžia įstatymai. Todėl ir buvo kreiptasi į centrą.
Atvykę archeologai pažymėjo nurodytą vietą, nuėmė miško paklotę ir pradėjo atsargiai kasti. Sluoksnį po sluoksnio. Po to atsargiai nuvalę paviršių, dviejose vietose pastebėjo kasimo žymes. (Ten, kur žemė kasinėjama, ji yra tamsesnės spalvos.) Net ir matydamas minėtas žymes, G. Vėlius didelių vilčių, jog pavyks rasti kapvietę, nedėjo. Jis sakė, kad ten, kur palaidojimo vietos buvo gerai žinomos, visos jos jau atkastos ir kūnai perlaidoti. Dabar iš penkių kasinėjimų tik viename pavyksta rasti nužudytųjų kaulų.
Iškasę apie 1,5 metro gylio duobę, archeologai pasiekė švarų (nekasinėtą) geologinį gruntą, tad giliau kasti nebuvo prasmės. Neradę nužudytųjų, jie nusprendė, jog alsėdiškiai šioje vietoje pasikasdavo smėlio, o vėliau atsiradusią duobę užpylė šiukšlėmis. Jos dugne gulėjo jau po nepriklausomybės atkūrimo pagamintų cigarečių pakelis, kuris tarsi patvirtino šiuos spėjimus. Pabandė ieškoti dar keliose kitose vietose, bet netrukus pasiekė neliestą molio gruntą. G. Vėlius sakė, kad jeigu atsiras naujų duomenų, jie vėl atvyks. O kasinėti atsitiktinose vietose neverta – juk neiškasi viso miškelio.
Plungės šaulių kuopos vadas S. Jundulas viliasi, jog atsiras liudininkų, kurie gal žino tikslesnę vietą. Jis sakė, kad Alsėdžių stribai buvo itin žiaurūs. Kai kurie miestelyje esantys rūsiai  vėliau buvo išdalinti gyventojams. Juos tvarkydami, žmonės čia rado iš spygliuotos vielos padarytus bizūnus. Žmonės suprato, kad šiuose rūsiuose buvo kalinami kovotojai arba jiems prijaučiantieji. Vienas bizūnų galas buvo apvyniotas skudurais, matyt, kad nedurtų tiems, kurie be gailesčio plakė sulaikytuosius.
Dabar Alsėdžiuose, ant tos kalvos, stovi paminklinė lenta, kurioje surašytos visų Eivydų kaime nužudytų partizanų pavardės. Gal po kiek laiko toje vietoje atsiras ir paminklas, nes plungiškiai šauliai rūpinasi mūsų krašte žuvusių kovotojų atminimo išsaugojimu. Vien šiemet jau pastatyti 7 paminklai.

 

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...