Atidaryta jubiliejinė Antano Lipskio kūrybos paroda

DSC-0426-VŽemaičių dailės muziejuje, Plungėje, atidaryta poeto, dailininko bei gydytojo Antano Lipskio kūrybos paroda „Nelaukdamas, kol vasara sunoks, ėjau ieškoti Lietuvos“. Gražiausius išeivijos dailininko darbus visuomenei pristatanti paroda skirta jo gimimo šimtmečiui paminėti.

Kaip sakė vyriausioji fondų saugotoja Danutė Einikienė, muziejus, pasitikdamas atkurtos nepriklausomos Lietuvos šimtmetį, į aktyvią meninio gyvenimo erdvę stengiasi sugrąžinti kuo gausesnį išeivijos dailininkų kūrybinį palikimą.
Muziejus didžiuojasi, kad teko garbė ir atsakomybė priglausti ryškaus išeivijos dailininko bei poeto A. Lipskio kūrybos lobyną. Žemaičių dailės muziejaus fonduose – net 255-ios menininko drobės, keliolika skulptūrų, penkios poezijos knygos, įkvėpimo valandas menantis dailininko molbertas bei kitų asmeninių daiktų. Paveikslai bei skulptūros liudija apie didžiulį A. Lipskio talentą, subrandintą ilgesinguose tolimos tėviškės prisiminimų kloduose.
Jubiliejinė A. Lipskio paroda – per daugelį metų drobėse spalvomis užkoduotas žemaičių savasties fenomenas, persišviečiantis globalios kultūros labirintuose.
Per parodos atidarymą menotyrininkė Ieva Šadzevičienė priminė, jog Čekų kaime, esančiame netoli Viekšnių (Mažeikių r.), gimęs A. Lipskis menu žavėjosi nuo jaunų dienų. Nors studijavo mediciną Kaune, vėliau – Vokietijoje, o nuo 1949-ųjų Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) vertėsi privačia gydytojo veikla, visada jautė didžiulį potraukį dailei. Tapybos paslaptimis su juo dalijosi ir dailininkas profesorius Adomas Varnas. Vėliau A. Lipskis susižavėjo Anri Matiso – prancūzų fovizmo meno srities pradininko – darbais.
A. Lipskis su teptuku nesiskyrė visą gyvenimą, tačiau visiškai atsiduoti tapybai galėjo tik išėjęs užtarnauto poilsio – 1983-iaisiais. Per ilgus kūrybos metus yra sukūręs per 1000 tapybos darbų, iš kurių dalis padovanota Plungei. Muziejus saugo ir dailininko skulptūrų.
Prisiminimais apie dailininką bei poetą dalijosi ir artimas A. Lipskio bičiulis – taip pat gydytojas Jonas Ravickas. Pastarasis pasakojo, jog 2004-aisiais, viešint A. Lipskio namuose JAV, jis turėjo galimybę susipažinti su įspūdingais menininko darbais. Tuomet jis esą paklausė A. Lipskio, koks likimas laukia kolekcijos. Klausė, ar neturįs minčių šiuos darbus pristatyti Lietuvos žmonėms. J. Ravickas papasakojo A. Lipskiui apie Žemaičių dailės muziejų, prisipažino pažįstantis jo direktorių. Išeivijos dailininkui ir kilo mintis grąžinti darbus Lietuvai, Žemaitijai. Pirmoji menininko darbų siunta, kaip prisimena A. Bakanauskas, Lietuvą pasiekė 2011-aisiais.
Gražių žodžių apie šviesaus atminimo kūrėją negailėjo ir žurnalistas Leonas Narbutis. Jis susirinkusiesiems perskaitė A. Lipskio žmonos Aldonos Lipskienės padėkos laišką. Jame moteris atsiprašė, kad dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių negali dalyvauti parodos atidarymo šventėje ir kartu su visais prisiminti jos vyrą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...