Susirinkę merai tarėsi, kaip gelbėti sostinės skriaudžiamus regionus

21709-11853Neseniai Rietavo turizmo ir verslo informacijos centre vyko neeilinis susitikimas. Susirinkę Plungės, Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Jurbarko, Šilutės, Šilalės rajonų bei Rietavo, Neringos ir Pagėgių savivaldybių merai aptarė regioninės politikos perspektyvas po 2020-ųjų.

Susirinkusiuosius pasveikinęs Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis akcentavo, kad pagrindinis susitikimo tikslas – pasitarti, ką įmanoma nuveikti, kad po 2020-ųjų, kai pasibaigs dabartinis Europos Sąjungos (ES) paramos periodas, parama regionams nemažėtų. Kad tokia grėsmė yra reali, papasakojo susitikime dalyvavęs Lietuvos regionų tyrimų instituto vadovas Rimantas Dapkus. Pasak jo, didžioji dalis ES paramos konkrečiam regionui priklauso nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio vienam gyventojui. Vilniaus BVP vienam gyventojui jau yra pasiekęs ES vidurkį, tad didelė tikimybė, kad po 2020-ųjų sostinei, kartu ir visai Lietuvai, paramos teks gerokai mažiau, mat Lietuva kol kas traktuojama kaip vienas regionas. Visa šalis turėtų tenkintis trupiniais nuo ES paramos dalybų stalo, nepaisant to, kad likusios Lietuvos dalies ekonominiai rodikliai bei gyvenimo lygis gerokai prastesni nei sostinės.
Siekdama užbėgti šiam scenarijui už akių, Vyriausybė parengė planą (kuris, pasak R. Dapkaus, kol kas nėra garsiai skelbiamas), pagal kurį visa Lietuva būtų suskirstyta į du regionus: Vilniaus apskrities ir likusios Lietuvos dalies. Tačiau Vakarų Lietuvos politikų toks sumanymas netenkina, tad jie sumanė kitą variantą. Susitikimo metu kalbėta, kad Klaipėdos, Tauragės ir Telšių regionai turėtų susivienyti ir paskelbti apie naują darinį – Vakarų Lietuvos regioną, kurio centras – Klaipėda. Kad šios sąjungos žodis būtų svaresnis, buvo sutarta, jog į savo gretas reikėtų pasikviesti ir Šiaulių regioną. Tokiu atveju Lietuvoje būtų trys regionai – Vakarų, Vidurio Lietuvos ir Vilniaus. Esą tik taip ateity pavyktų išvengti dabartinės situacijos, kai Vilniui ir Kaunui atitenka didžiausias kąsnis ES paramos, o likusieji miestai bei rajonai turi tenkintis tuo, kas lieka.
„Negirdint šalies vadovų pozicijos sunku suformuoti savąją. Kita vertus, yra sakoma, kad ne laikas žegnotis, kai jau žaibuoja. Nėra taip, kad sugalvojom, susėdom ir perbraižėm Lietuvos žemėlapį. Buvo signalų iš viršaus, kad galime likti be nieko, tad privalome reaguoti. Tačiau pirmiausia patys turime patikėti tuo, ką darome. Jei jau apsispręsime, turime garsiai paskelbti, jog eisime tuo keliu ir jokių kompromisų nedarysime“, – kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jam pritarė ir kiti. Visi sutiko, kad regioninės politikos iš tikrųjų Lietuvoje nėra. Ministerijos sugalvoja visokių būdų, kaip dar apkarpyti ir taip nedidelę regionams tenkančią ES paramos dalį bei nukreipti ją į didžiuosius mietus. Dėl to atskirtis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos tik didėja. „Kai liks vienas Vilnius, nebe laikas bus šauktis pagalbos“, – konstatavo susirinkusieji. Belieka tikėtis, kad šiam sumanymui pritars ir aukščiausieji šalies pareigūnai. Svarbiausi sprendimai priimami blizgančiuose sostinės kabinetuose, todėl galima numanyti, kad kova dėl didesnės ES paramos regionams nebus lengva.

2 komentarai(-ų)

  • albertas:

    aijajai klaipeda sugalvojo kaip visus apgauti maziems rajonams nieko neteks tik uostamiesciui pamatysit

  • aha:

    o kam tokiam mažam rajonui kaip Plungė ką nors skirti??? vistiek tokia valžia, kurią dabar turim ištaškytų viską ir dar skolon

Parašykite komentarą

Balsavimai

Kas, jūsų manymu, padėtų sustabdyti emigraciją ne tik iš Plungės, bet ir iš visos Lietuvos?

Rezultatai

Loading ... Loading ...