Paroda, pristatanti švedų ir lietuvių tautinius kostiumus

DSC-0616-VNeseniai Platelių dvaro svirne atidaryta Tautinio kostiumo metams skirta paroda, kurios eksponatai – švedų ir lietuvių tautiniai kostiumai. Atidaryme dalyvavusieji tiek lietuvių, tiek švedų tautiniais drabužiais galėjo pasigrožėti ne tik fotografijose, bet ir „gyvai“. Švedės bei lietuvaitės noriai demonstravo kostiumus, pristatė jų išskirtinumus.

Anot renginį vedusios Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojos bei etnologės Aldonos Kuprelytės, ši paroda – pavasarį vykusio audimo seminaro „Tradicinė skara švedų ir žemaičių tautiniame kostiume“ tęsinys. Šiuo renginiu tąkart paminėtas bendradarbiavimo su švedais dešimtmečio jubiliejus.
Seminaro metu viešnios iš Švedijos papasakojo apie savo krašto tautinius kostiumus, mokė austi švediškas Esterjotlando lėnui būdingas skareles. Švedės mokė ir kito senovinio amato – pynimo brankteliais. Buvo pristatytas ir žemaičių tautinis kostiumas. Būtent to seminaro metu ir gimė idėja švedų ir lietuvių projektą užbaigti rudenį, surengiant abiejų šalių tautinių kostiumų parodą.
Pasirengimo  darbai vyko visą vasarą. Švedės iš Boksholmo organizacijos „Draugas–draugui“ fotografavo savo regiono tautinių kostiumų pavyzdžius, rinko istorinę medžiagą apie savo krašto tautinius kostiumus.
Anot tautinius drabužius pristačiusių švedžių, jų šalyje priskaičiuojama bemaž keturi šimtai tautinių kostiumų modelių. Jie, kaip ir mūsiškiai, kiekviename regione – kitokie. Parodoje iš gausybės švedų kostiumų modelių pristatyti šeši. Ypač dailiai atrodė XX amžiaus pradžioje sukurtas ir visoje Švedijoje dėvimas geltonai mėlynas (Švedijos vėliavos spalvos), siuvinėtas saulutėmis, puoštas sidabrine sage, tautinis kostiumas. Švedės pasakojo, jog tokius drabužius dėvi net karališkoji Švedijos šeima.
Švedai noriai susipažino ir su mūsų šalies tautiniu kostiumu. Išgirsti apie jo ypatumus norėjo ir plateliškiai. Visų Lietuvos etnografinių regionų kostiumus išaudė gargždiškė audėja Zita Paulikienė, o pasiuvo Kretingoje gyvenanti Ieva Garjonienė. Apsilankiusieji renginyje galėjo pasigrožėti ir plateliškių audėjų Laimutės Puidokienės, Galinos Švedienės, Sigitos Mažeikienės, Vaidos Jundulaitės-Kosienės, Kazytės Katkienės ir Vilmos Račkauskienės darbais, tarp kurių – skaros, gūnios, prijuostės, liemenių medžiagos bei riešinės.
Pasakodamos apie mūsų tautinių drabužių ypatumus, Z. Paulikienė ir palangiškė Zita Baniulaitytė kvietė visus juos apžiūrėti iš arčiau. Mat moterys ir pačios buvo pasipuošusios tautiniais kostiumais, ir eksponavo juos ant rūbams skirtų manekenų. Apžiūrinėdamos spalvomis ir pasiuvimu akį traukiančius mūsų tautinius drabužius, švedės sakė matančios daug panašumų su jų kostiumais.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog labiausiai iš visų Lietuvos tautinių kostiumų išsiskiria žemaičių, kuris yra savičiausias. Iš kitų etnografinių regionų jis išsiskiria spalvingumu ir puošnumu. Renginio metu pasakota, jog žemaičių moterys, vilkėdamos tradicinį apdarą, pasipuošdavo dar ir brangiomis skaromis bei karoliais. Puošnumu nenusileido ir vyrai. Jų viršutiniai drabužiai daug spalvingesni nei, pavyzdžiui, aukštaičių ar suvalkiečių. Apie žemaitiško apdaro išskirtinumą galima rasti informacijos dar XIX amžiaus aprašymuose.
Dailūs ir kitų regionų tautiniai apdarai. Kiekvienas iš jų žavi savitais raštais, spalvomis bei dėvėjimo būdu. Antai Aukštaitijos moterų sijonai dažniausiai languoti, dzūkių – ypač margi, suvalkiečių – vienspalviai, dekoruoti raštais sijono apačioje. Žemaitijos moterų sijonas išsiskiria tuo, jog yra dryžuotas.
Darbščiosiomis švedų ir lietuvių audėjomis žavėjosi kiekvienas parodos atidarymo dalyvis. Švedėms net buvo įteikta Gintališkėje gyvenančio medžio meistro Vyto Jaugėlos išdrožta rūpintojėlio skulptūra. Tai – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos padėka bičiuliams iš Švedijos už tai, kad mūsų krašte buvo atgaivintas audimo amatas.
Gražius tautinius drabužius renginio pabaigoje pademonstravo ir iš Palangos atvykęs folkloro ansamblis „Mėguva“, padovanojęs žaismingą koncertą „Mūsa pastrajē“, padėjusį dar geriau pažinti  žemaičių tautinį kostiumą.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...