Kalbėta apie Žemaičių vyskupijos praeitį ir dabartį

21710-12808Neseniai Žemaičių dailės muziejuje buvo surengta konferencija „Žemaičių vyskupija: praeitis ir dabartis“, skirta Žemaičių vyskupijos 600 metų jubiliejui paminėti. Renginio metu pranešimus skaitė net penki lektoriai, tarp kurių – Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas, vyskupijos licėjaus direktorius, Žemaičių Kalvarijos bazilikos penitenciarijus Andriejus Sabaliauskas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir VšĮ „Vargonų paveldo centras“ dirbantis daktaras Girėnas Povilionis.

Pastarasis susirinkusiesiems papasakojo apie Žemaičių Kalvarijos dekanato bažnyčių vargonus ir vargondirbius. Konferencijos dalyviams buvo įdomu išgirsti, jog Gintališkės šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje skambėję vargonai – seniausi Lietuvoje. Dabar 17 amžiaus pabaigoje pagamintas instrumentas priklauso Kretingos pranciškonų bažnyčiai. Anot pranešėjo, tai – vienas didžiausių Lietuvos lobių. Įspūdingu instrumentu gali didžiuotis ir Žemaičių Kalvarija. Vargonai yra vieni didžiausių Žemaitijoje.
 G. Povilionis išskyrė ir Šateikių šv. evangelisto Morkaus bažnyčios vargonus, statytus XIX a. pabaigoje. Tai tie patys vargonai, kuriems skambant amžiną meilę vienas kitam prisiekė Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pastarasis ne kartą yra lankęsis Šateikiuose ir grojęs šiuo instrumentu. Tiksli šių vargonų įrengimo data bei meistras niekur nėra minimi.
A. Sabaliauskas skaitė pranešimą „Žemaičių vyskupijos gyvavimas Žemaičių Kalvarijos istorijos kontekste“. Dvasininkas akcentavo, jog nuo senų laikų šis miestelis garsėjo religingumu. Čia tūkstantines minias tikinčiųjų sukviečia Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, vykstantys vasarą ir trunkantys net dvylika dienų.
A. Sabaliauskas akcentavo ir tai, jog Žemaičių Kalvarija anksčiau vadinta knygnešių sostine, mat čia gyveno ir aktyviai veikė net dešimt knygnešių. „Literatūros platinimas miestelyje buvo itin stiprus. Kiekvienas daugiau ar mažiau raštingas bei skaityti gebėjęs miestelėnas savo namuose turėjo „kantičką“ – giesmių knygą“, – pasakojo dvasininkas.
Įdomių dalykų savo pranešimuose atskleidė ir konferencijos lektoriai – Lietuvos istorijos instituto profesorė Aldona Prišmantaitė, pasakojusi apie vyskupo Motiejaus Valančiaus „Namų užrašuose“ fragmentiškai, tačiau dažnai minimą Plungę, Žemaičių vyskupystės muziejaus skyriaus vedėjas Antanas Ivinskis, skaitęs pranešimą „Žemaičių vyskupystės sostinė: šlovė ir jos griuvėsiai“, bei Klaipėdos universitete ir Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centre dirbantis docentas dr. Remigijus Oželis, pristatęs pranešimą „Istorija kuriama šiandien: šv. Jokūbo piligrimų kelio atšakos Telšių vyskupijoje“.
Konferencija pasidžiaugė ir renginio sumanytoja, muziejaus darbuotoja Dalia Šimkutė ir įstaigos vadovas Alvidas Bakanauskas, Seimo narys Jonas Varkalys bei Plungės rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Jurčius.
Anot jų, džiugu, jog yra proga prisiminti visai Žemaitijai svarbią datą. Prisimintas ir kitas reikšmingas įvykis – Žemaitijos krikštas, kuris buvo pradėtas 1413-aisiais. Po jo pas mus pradėtos steigti bažnyčios, prisidėjusios prie tikėjimo, švietimo bei krikščioniškųjų idėjų skleidimo.
Po konferencijos visi buvo pakviesti apžiūrėti parodą „Žemaičių vyskupystės bažnyčių lobiai“, kurioje – iš bažnyčių ir kitur atvežti eksponatai. Buvo galima pasigrožėti ir religiniais paveikslais, ir statulėlėmis, ir žvakidėmis bei žvakėmis, ir per įvairias religines apeigas naudojamais indais bei kitokiais daiktais.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...