Socialinės pašalpos – pasakos ir realybė

21710-12367Pastarosiomis dienomis beveik visa žiniasklaida trimituoja, kad Lietuvoje itin sparčiai didėja žmonių socialinė atskirtis, jog šalyje beveik nėra viduriniosios klasės, nes tie žmonės, kurie turėtų jai priklausyti, yra neturtingesni už daugelį, gyvenančių iš pašalpų. Ne paslaptis ir tai, jog Lietuvoje jau auga ketvirtoji pašalpininkų karta. Be to, turime nemažai apsukrių lietuvių, kurie ne tik dirba nelegaliai ir nemoka mokesčių, bet dar sugeba gauti vargšams skirtų pašalpų bei kompensacijų. Kiek šiose kalbose yra tiesos, „Žemaitis“ nusprendė pasiteirauti Plungės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Genovaitės VASYLIENĖS.

– Jūs vadovaujate vienam turtingiausių Savivaldybės skyrių. Koks jo metinis biudžetas?
– Šie metai dar nesibaigė, o pernai biudžetą sudarė 7 mln. 150 tūkst. eurų, iš kurių 2 mln. 178 tūkst. – Rajono savivaldybės, likusios – valstybės lėšos. Valstybė pinigus skiria slaugos, priežiūros ir šalpos išmokoms. Vien tik šalpai pernai mums reikėjo 4 mln. 200 tūkst. eurų. Išmokos vaikams siekė apie 70 tūkst., 20 tūkst. eurų – būstui neįgaliesiems pritaikyti, likusieji pinigai – vienkartinėms pašalpoms.
Savivaldybės biudžeto lėšos skirstomos į dvi dalis: dotacijos programoms vykdyti ir įvairių paramų dotacijoms. Pavyzdžiui, iš Savivaldybės biudžeto skiriama parama mokiniams – nemokamam maitinimui ir reikmenims nusipirkti. Tam per metus išleidžiama apie 250 tūkst. eurų. Mirties atveju skirtoms išmokoms reikia apie 145 tūkst. eurų. Senelių namams už ilgalaikę globą tų, kurie turi sunkią negalią – 240 tūkst. eurų. Išlaikome 16 socialinių darbuotojų etatų. Šie specialistai dirba su socialinės rizikos šeimomis. Viešųjų darbų programai reikėjo 210 tūkst. eurų.
– Skaičiai – įspūdingi, bet paprastam žmogui tai nelabai daug ką sako. Gal galite palyginti, kiek, pavyzdžiui, socialinėms pašalpoms išmokėta 2016-aisiais, o kiek – šiemet? Kiek žmonių jas gavo?
– Pernai 1175-ioms šeimos gavo 610 tūkst., o per devynis mėnesius 1055-ioms šeimoms išmokėta 521 tūkst. eurų. Šiemet, per devynis mėnesius, 798-ios šeimos gavo 424 tūkst. eurų. Ar pašalpas gaunančiųjų skaičius mažėja dėl to, jog ėmėme gyventi geriau? Abejoju. Greičiausia taip yra dėl to, kad dar nemažai mūsų rajono gyventojų, norinčių dirbti ir uždirbti daugiau, emigruoja arba išvyksta gyventi į didžiuosius miestus.
– O ar tikrai socialines pašalpas gauna tik tie, kurie ir turi jas gauti? Dažnai tenka girdėti, jog ne vienam rajono gyventojui pavyksta pergudrauti jūsų skyriaus specialistus. Kažkada visa Plungė šaipėsi, kai vienas (jau miręs) verslininkas Plungėje namą statėsi, o gaudavo visas pašalpas ir visas įmanomas kompensacijas.
– Būna visko, nors pašalpas gaunančios šeimos nuolat tikrinamos. Daugiausia žmonės stengiasi nuslėpti gaunamas pajamas. Antai, buvo toks atvejis, kai žmona pasakė, kad automobilis „Lexus“ priklauso jos vyrui, o šis tvirtino, jog tai – jo motinos turtas. Dokumentuose mašina tikrai užrašyta jo motinos vardu. Vyras dirba ir gauna minimalų atlyginimą, o realiai – gabena automobilius iš užsienio. Tačiau tą reikia įrodyti. Gėdindami pasiekėme bent tiek, kad į pašalpas nebepretenduoja turtingieji.
Sunkiai patikrinami atvejai, kai moteris su vaikais gyvena čia, o jos draugas, kuris ir išlaiko šeimą, dirba užsienyje. Gudrauja ir senjorai: gyvena poromis, o užklupti įrodinėja, kad atėjo į svečius, nors moteris su chalatu po vyro butą vaikštinėja. Yra ir priešingų atvejų. Išbraukti iš darbo biržos, vėl registruotis gali tik po pusmečio, o iš mūsų pašalpą gauti – dar tik po trijų mėnesių. Žinome, kad žmogus valgyt neturi, tad einame į komisijos posėdžius, prašome skirti jiems pašalpą, bet atiduodame ją maisto produktais.
Kai kurių pašalpas gaunančių gyventojų bylos – storiausios. Iš jų galima spręsti, kad žmogus nenori dirbti ir jį tenkina ta nedidelė suma, kurią gauna. Tokių šeimų ypač daug kaimuose. Šiemet atsiras ir nemažai dirbančių žmonių, kuriems teks mokėti kompensacijas, tad reikės tam išleisti viską, ką sutaupysime.
– Jūs kalbate apie kompensacijas už centralizuotą šildymą?
– Ir apie kompensacijas už šiukšles, už kitas kuro rūšis, už atnaujinamų namų gyventojų kreditą bei palūkanas. Vien už šildymą ir karštą vandenį 2016-aisiais kompensacijoms buvo išmokėta 241 tūkst. eurų. Norėdami palyginti su šiais metais, paimkime pirmąjį pusmetį: pernai per pirmąjį pusmetį už centralizuotą šildymą ir kietąjį kurą buvo išmokėta 127 tūkst. eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį – 81 tūkst. eurų. Noriu priminti, kad praėjusį pavasarį šildymas buvo pigesnis, tad ir suma mažesnė. Šiais metais iš sutaupytų pinigų teks dengti didesnę kompensacijų dalį, nes šiemet jos bus didesnės.

2 komentarai(-ų)

  • Staska:

    Socialines pašalpas reikia visai panaikinti, nes jomis naudojasi tinginai, girtuokliai ir „chroniški“ bedarbiai. Kas sugalvojo tokią nesąmonę, kad už pašalpas reikia atidirbti įvairius darbus? Ar ne geriau būtų įdarbinti keletą ar kelioliką žmonių su visomis socialinėmius garantijomis, kurie ir nudirbtų tuos darbus? Tada tiems žmoniems ir darbo stažas užsiskaitytų, o dabar juk šito viso nėra. Taip išeina, kad valstybė apgaudinėja žmones, t.y. elgiasi taip pat ar net dar blogiau, už tuos, kurie moka vokeliuose.

  • dsaetyy:

    ne gana to kad visokie girtuokliai turi atidirbineti uz pasalpa bet ir mamos auginancios mazamecius vaikus.kaip tai suprasti ar reikia joms tai dirbti?

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...