Kilusi iš ilgaamžių giminės

21711-13339Lygiai prieš 100 metų, 1917-ųjų lapkričio 6-ąją, Joniškyje gimė mergaitė, kuriai tėvai davė Onos vardą. Tai – šiuo metu Plungėje, Kuršių gatvėje, gyvenanti Ona Satkauskienė. Močiutė gyvena, išskyrus vasaras, pas sūnų Vytautą ir marčią Danutę Garbenčienę. Čia ji turi atskirą namelį: savo virtuvėlę, kur rytais pati sau avižinę košę verda, kambarėlį, kuriame ir miega, ir televizorių žiūri, ir dar retkarčiais knygą paskaito. Ir visus patogumus, kurių senam žmogui labai reikia, turi.

Jos pasveikinti atvykusias viešnias – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Mažeikių skyriaus vadovę Laimą Nagienę, jos pavaduotoją Birutę Ignotienę ir vyriausiąją specialistę Iloną Venckuvienę – močiutė sutiko vaikų name. Pasiteiravus, kaip jaučiasi, pasidžiaugė, kad gerai. Jos marti pridūrė, jog iki šiol jokių rimtesnių vaistų šimtametei nereikia. Kartais paprašo įlašinti valerijono, širdies lašelių ar paduoti validolio tabletę. Pasirodo, per šimtą metų jai gydytojų pagalbos reikėjo tik kai apendicitą operavo ir akies lęšį keitė. Tokios sveikatos, proto aiškumo ir gerokai jaunesni galėtų pavydėti. Tiesa, girdi jubiliatė jau sunkokai, tad tenka naudotis klausos aparatu. Sūnus pajuokavo, kad vis jį pameta. Paskutinįjį gavo dovanų dabar, per 100-ąjį gimtadienį.
„Mama beveik visą laiką taisyklingai maitinosi. Ir dabar, kai tik penktadienis, iškart pareiškia, kad šiandien – pasninkas, ir ji mėsos nevalgysianti, – pasakojo Vytautas Satkauskas. – Taip buvo visą
gyvenimą. Žinoma, mums, trims broliams, tas pasninkavimas visai nepatiko. Tik kad nieko pakeisti negalėjome – mama visada buvo labai pamaldi.“
Tarsi sūnaus kalbas išgirdusi močiutė tęsė: „Užauginau tris sūnus. Stasys gyvena Elektrėnuose, Vytautas čia, o Jonas gyveno Vilniuje, bet jau miręs. Mudu su vyru Eligijumi gyvenome visai šalia geležinkelio, gal už kokių penkių metrų namelis stovėjo. Aš dirbau pervažos budėtoja, vyras – taip pat prie geležinkelio. Laikiau karvę, kiaulę, vištų, turėjau daržą, todėl darbo užteko. Mėsos reikėjo vaikams, o man – kas liko. Viską dariau, kad tik vaikai mokytųsi. Ir visi trys baigė aukštuosius mokslus. Dabar turiu 5-is anūkus ir 7-is proanūkius.“
V. Satkauskas sakė, kad du jo broliai baigė tuometinį Kauno technologijos institutą, o jis – Žemės ūkio akademiją, mechanizaciją. Vytautas visą gyvenimą dirbo profesinėse mokyklose. „Dar 1987-aisiais atvažiavau į Plungę ir buvau Plungės profesinės mokyklos direktoriaus, jau Anapilin iškeliavusio Vito Klimo pavaduotoju, dirbau skyriaus vedėju. Dirbau ir su dabartiniu direktoriumi, kai profesinė tapo Plungės technologijų ir verslo mokykla. O dabar – jau pensijoje, ilsiuosi. Danutė tebedirba, tad kai ji išeina į darbą, einu pas mamą, pakuriu jai krosnelę. Jeigu nori daugiau šilumos, pati vėliau dar kelis pagalius įsimeta.“
Šimtametė iki pat šiol tebeturi butą Joniškyje, kuriame jokių patogumų nėra, bet kasmet ji dviems ar trims mėnesiams grįžta ten, kur jos pažįstamieji, giminaičiai gyvena. Kaimynai ar giminaičiai ir į parduotuvę nubėga, ir sunkesnius darbelius padeda įveikti. „Mama tebėra stipri, – pasakojo sūnus. – Kilusi iš didelės šeimos – 11-os vaikų. Užaugo 6 broliai ir 5-ios seserys. Nė vienas jų nemirė sulaukęs mažiau kaip 70 metų. Dar viena jos sesuo gyveno iki 95-erių, tačiau mūsų mama visus pralenkė.“
Močiutė pasakojo su artimaisiais savo 100-ąjį jubiliejų jau paminėjusi. Pasidžiaugė gėlėmis ir dovanomis. Viešnioms iš „Sodros“ ir žurnalistams ji parodė savo namelį, kuriame gyvena. Ir ji, ir sūnus su žmona džiaugiasi, kad tiek metų sulaukusi, neguli ant patalo, kad pati dar šį tą nuveikti gali. Ir net kelis kartus pakartojo, jog stiprią sveikatą, ilgą amžių jai Dievulis dovanojo.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...