Beržoro senkapiai, piliakalnis ar dvarvietė?

foto-2Trikampio formos, apie dviejų hektarų ploto kalva, vadinama Beržoro senkapiais, įsiterpusi tarp Beržoro ežero ir Siberijos pelkės.

Plateliškės mokytojos, kraštotyrininkės Stanislavos Stripinienės užrašytuose padavimuose, sakmėse ir pasakojimuose apie šią vietą taip kalbama: „…Adolfas Katkus iš senųjų girdėjo, kad ant kalno kapinės senovės buvusios… Bonifacas Budrys ant kapinių ugnį matęs… Daugiausiai apie senkapius pasakojo Jeronimas ir Jonas Užpaliai. Jie daug girdėjo iš bočių… Ten ant senų kapų buvo įsikūrę švedai… Ten yra užkasti švedų pinigai. Ten palaidotas jų pulkininkas. Ten klydinėja žvakelės, o kartais ir pasivaidena… Gelžinienė ėjo pas karvę. Veizi – kalno gale katilas pinigų! Neėmė: vyras pragers… Paskui ją sapne ragino kasti: yra skrynia, katilas ir kubilas pinigų. Tris kartus ragino, bet moteris nėjo ir niekam nesakė: vis tiek vyras pragers… Tik po kiek metų, kai jau vaikai paaugo, papasakojo. Tai Gelžinis su sūnum nuėję kasė – bet vieni akmenys, o po jų – vėl akmenys…“
Atlikus Beržoro senkapių kalvos reljefo matavimus maps.lt žemėlapio matavimo priemonėmis, matosi, kad virš aplinkinės teritorijos apie šešis metrus iškilusi kalva turi piliakalniams būdingus kontūrus. Kalvos viršuje esanti horizontali, viduryje kiek įdubusi aikštelė yra apie 0,88 ha ploto. Aikštelės pakraščiuose visu perimetru esantys paaukštėjimai gali būti arimo metu sunaikintų piliakalnio pylimų likučiai.
1253 m. balandžio 4 d. Kuldygoje Kuršo vyskupo Henriko ir Livonijos ordino atstovų surašytu aktu Pietų Kuršą padalijant į tris dalis, tarp trečiai daliai priskirtų žemių vietovardžių Nateye (Notėnai), Remtene (Remtis), Bebrungis (Babrungėnai) akte įrašytas ir vietovardis Birsine. Dalybų akte nurodytų vietovardžių tyrinėtojų nuomonės dėl vietovardžio Birsine lokalizacijos nesutampa. Dauguma tyrinėtojų Birsine sieja su Biržuvėnais, esančiais Telšių rajone, tačiau tai prieštarauja dalybų akte nurodytų žemių dalių geografiniam išsidėstymui – Biržuvėnai yra 50–40 kilometrų nutolę nuo Notėnų, Remties ir Babrungėnų.
Dalis tyrinėtojų mano, kad kiekviena lokalizuota Pietų Kuršo žemių vietovė gali būti susieta su joje arba netoli jos šiandien esančiu piliakalniu (Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Ceklis 1253 metais: istorinė-archeologinė analizė. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, 2004). Jeigu archeologiniais tyrimais būtų nustatytą, kad Beržoro senkapiais vadinama kalva yra piliakalnis ar antrojo tūktantmečio pradžios senovės gyvenvietė, dalybų akte įrašytą vietovardį Birsine neabejotinai būtų galima susieti su Beržoru.
Šioje vietoje nuo XV a. pradžios iki XVI a. vidurio galėjo būti ir Žemaitijos seniūnui Mykolui Kęsgailai, jo palikuonims ir giminaičiams priklausiusio Beržoro dvaro (Lietuvos valsčiai. Plateliai. „Versmė“, 1999 m., p. 39–46) sodyba. Šią prielaidą sustiprina kalvos aikštelėje kurmiarausiuose rasti degto molio ir keramikos dirbinių gabaliukai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...