Plungėje diskutuota apie planuojamą švietimo sistemos pertvarką

21711-13263Praėjusį penktadienį Žemaičių dailės muziejuje buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, akademikas Eugenijus Jovaiša, Švietimo ir mokslo ministerijos kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė, Seimo nariai Jonas Varkalys ir Andriejus Stančikas bei trijų universitetų atstovai. Renginio metu aptarti Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai bei pasirašytos trys trišalės bendradarbiavimo sutartys.

Susirinkusiuosius pasveikino renginio kuratorius, laikinai Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pareigas einantis Gintautas Rimeikis bei meras Audrius Klišonis.
Anot jo, mūsų šalies švietimo sistemoje numatyta rimta pertvarka, kuri jau seniai reikalinga. „Tikimės, jog per šį pasitarimą tiek vietos valdžios atstovai, tiek gausiai susirinkusi rajono pedagogų bendruomenė gaus informacijos, kuri padės atsakyti į visiems rūpimus klausimus“, – kalbėjo meras.
Po pastarojo pasisakymo Prezidentės patarėja S. Mačiukaitė-Žvinienė papasakojo, kad profesinis mokymas yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo garantų. Tačiau esą reikia pripažinti, kad jam per pastaruosius du dešimtmečius buvo skiriamas per mažas dėmesys. Pasak patarėjos, būtina susirūpinti ir profesinio mokymo finansavimu bei kasmet vis labiau nerimą keliančia senstančia šios srities pedagogų bendruomene. Mat dabar daugeliui mokytojų – apie 50 metų. „Žinoma, patirtis – reikalinga, tačiau atsinaujinimas būtinas“, – kalbėjo ji.
Iš S. Mačiukaitės-Žvinienės pranešimo matyti, jog yra siūlomi trys dideli pokyčiai. Pirmiausia, ruošiamasi keisti profesinių mokyklų valdymą ir finansavimą bei kokybės užtikrinimo ir profesinio mokymo sistemas. Tikimasi, kad dalis nuostatų įsigalios jau nuo kitų metų sausio pirmos dienos.
Manoma, jog nuo 2020-ųjų visos mokyklos galėtų tapti viešosiomis įstaigomis. Anot patarėjos, tai esą paskatintų verslą dalyvauti ugdymo procese, o įstaigos gautų papildomų pajamų už paslaugas.
Norima įvesti ir dualinį profesinį mokymą. Tai reikštų, kad teorinis mokymas vyks profesinėje mokykloje, o praktinis – tik darbo vietoje. Numatoma dar labiau skatinti pameistrystę, kuri tuo pačiu metu leidžia ir dirbti, ir mokytis. Siūloma tobulinti ir profesinio orientavimo sistemą.
Jei pataisoms bus pritarta, pirminį profesinį finansavimą nemokamai moksleiviai galės įgyti tik du kartus, o ne tiek kartų, kiek nori, kaip buvo anksčiau. Tai turėtų padėti sutaupyti ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai į profesinę mokyklą stojama tik dėl socialinių lengvatų.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša savo pranešime išskyrė opiausias švietimo sistemos problemas. Vienos tokių – neveikianti profesinio orientavimo sistema, mokytojų, mokančių vienuoliktas–dvyliktas klases, rengimas.
Akademikas pristatė ir siūlymą paankstinti ugdymą švietimo įstaigose: parengiamąją klasę vaikai turėtų pradėti lankyti nuo penkerių, o pradinis ugdymas būtų privalomas nuo šešerių metų. Toks siūlymas galėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2018-aisiais.
Pažymėta ir tai, jog būtina skatinti mokinių motyvaciją, keliant pažymių vidurkį ir keičiant stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Švietimo komiteto pirmininkas sakė, jog kolegijose turėtų atsirasti profesinis magistras, Lietuvoje turėtų būti ir profesinė doktorantūra.
Neišvengiama pertvarka ir pedagogų rengimo bei jų kvalifikacijos kėlimo sistemoje. Mokytoju esą turėtų dirbti bakalauro studijas baigęs ir pedagogo išsilavinimą įgijęs asmuo, vyresniuoju mokytoju, mokytoju metodininku – magistro studijų absolventas, o mokytojas ekspertas turėtų turėti profesinio daktaro laipsnį.
Apie Švietimo ir mokslo ministerijos darbus kalbėjo ir  Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė R. Pocienė. Nuomonę apie planuojamą Lietuvos švietimo sistemos pertvarką išsakė ir Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų vadovai ir atstovai, Seimo nariai bei meras A. Klišonis.
Susipažinus su Plungės rajono švietimo situacija, apie kurią papasakojo G. Rimeikis, meras pasirašė trišales bendradarbiavimo sutartis su Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais bei Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus ir Kulių gimnazijomis. Tikimasi, jog bendradarbiavimas su šiomis aukštosiomis mokyklomis, minėtoms gimnazijoms atvers naujų galimybių.
Po pasitarimo svečiai aplankė Plungės „Saulės“ gimnaziją bei Technologijų ir verslo mokyklą, išgirdo, kuo jos gyvena, apžiūrėjo patalpas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...