Ar tikrai iš nevilties žmoną į karstą žadėjo paguldyti?..

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis išnagrinėjo L. M.  baudžiamąją bylą. Šis kaltinamas tuo, kad nuo šių metų vasario pradžios iki gegužės vidurio savo buvusiai žmonai S. M. atsiuntė 28-ias grasinančias žinutes. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 145-ojo straipsnio antrąja dalimi, prokurorė Eleonora Kudriavceva pasiūlė L. M. skirti dvejus metus laisvės atėmimo bausmę, atidedant ją metams. Be to, kaltinamasis tris mėnesius privalėtų dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas savo nuosprendį skelbs po poros savaičių.

Pats L. M., dar prieš posėdį kalbėdamasis su prokurore aiškino, kad jis negrasino, ir gal tik vienoje jo atsiųstoje žinutėje galima apie tai suprasti. Ir posėdžio pradžioje į teisėjo klausimą, ar jaučiasi kaltas, L. M. atsakęs, kad tik iš dalies. Tačiau kai prokurorė E. Kudriavceva perskaitė tų žinučių turinį, ir pačiam kaltinamajam turėjo būti nejauku. Gal sakydamas, jog negrasino savo žmonai, buvo pamiršęs, ką pats rašė?
„Nemeluosiu, turiu ginklą. Man jo nereikia, tau spręsti.“ „Aš nieko nebijau, tau amen, kale.“ „Kitų metų niekas nesulauks. Aš pasiimsiu visus. Dievas man atleis…“ „Vienas aš neišeisiu, bet su tavimi.“ „Tu žinai, kas per daiktas Kalašnikovo automatas. Nenoriu jo į rankas imti, bet jeigu reikės…“ „Aš šį vakarą įsiutęs, jeigu nenurimsiu, dukra liks viena.“ „Rytoj aš važiuoju į Plungę. Arba viską išsiaiškinsiu, arba bus kalėjimas.“ Dar vienoje žinutėje aiškiai pasakoma, kad paguldys ją į „grabą“.
Tai – tik kelios į moters telefoną atsiųstos žinutės. Nesinorėjo cituoti tų, kuriose kalbama apie „išdulkinimus“, gaidžius ir kitas nesąmones, o tų, kuriose buvo vieni keiksmažodžiai, prokurorė nė neskaitė. Tačiau ir taip aišku, kad dabar Vilniuje gyvenantis vyras tikrai gąsdino ir grasino savo žmonai. Ji bijojo dar ir todėl, kad jau buvo patyrusi jo smurtą. Dėl smurto šeima ir iširo. Jeigu plungiškė tąkart vyrui nebūtų atleidusi, šis jau sėdėtų kalėjime, nes pernai, balandį, dėl smurtavimo šeimoje L. M. buvo iškelta baudžiamoji byla. Žmona atleido, bet su sąlyga, kad juodu be didelio triukšmo išsiskirs.
Kartu jie gyveno 19 metų. Šeimoje auga nepilnametė duktė. Moteris teisme pasakojo, kad mergaitė kenčia dėl tokio tėvo elgesio. Net ir dabar, žinodamas, kad teks stoti prieš teismą, kalbėdamas su dukra telefonu, jis nesiteirauja, kaip šiai sekasi, bet šneka tik apie jos motiną, apipildamas šią kaltinimais.
L. M. aiškino, kad viskas prasidėjo po to, kai buvusi žmona išvyko į Indiją. Iš jo kalbos buvo galima suprasti, kad ši, pametusi dukrą, ten iškeliavo pas kažkokį vyriškį. Apie tą paslaptingąjį „čiurką“ jis rašė ir žinutėse. Teisme sakė, jog internete pasiskaitęs, kokie žmonės ten gyvena, ko iš jų galima tikėtis. Ieškovė vėliau paaiškino, kad išvažiavo į ekskursiją dviems savaitėms. O dukra važiuoti į Vilnių pas tėvą nenorėjo – pasiliko pas senelius.
Teisėjas L. M. paklausė, kodėl jam turėtų rūpėti buvusios žmonos gyvenimas? Juodu išsituokę: ji gyvena savo, o jis – savo gyvenimą. Kalbėtis gali tik apie nepilnametę dukrą ir jos reikalus. L. M. sakė, jog žinutes rašė, nes neturėjęs jokios informacijos, o buvusioji neatsakinėjo į skambučius, tačiau taip ir nepaaiškino, kam ir kokios informacijos jam reikėjo.
„Niekada nemaniau jos žudyti ar kitaip skriausti. Ir jokio ginklo neturiu. Apie Kalašnikovo automatą žinau, nes tokį turėjau armijoje“, – sakė kaltinamasis, tarsi nesuvokdamas, kad jie – nebe šeima. Paklaustas, ar jis pats nepabūgtų, gavęs tokio turinio žinutes, kokias siuntinėjo S. M., jis akimirką tarsi ir suabejojo, bet po to pasakė, kad nebijotų. Ir pridūrė, jog beveik už kiekvieną žinutę vėliau atsiprašydavęs.
Moteris kalbėjo ramiai. Ji sakė bijojusi savo buvusio vyro, nes šis, kai tik išgeria, būna neprognozuojamas. „Aš visą tą laiką negalėjau gyventi savo gyvenimo. Bijojau  į gatvę išeiti, bijojau dėl dukros, dėl tėvų, nes nežinojau, kas ir kada gali ją ar artimuosius užpulti, – sakė ji. – Aš noriu pasakyti, kad turiu teisę į savo gyvenimą. Nenoriu būti persekiojama ir nenoriu, jog mano dukra būtų šantažuojama. Noriu, kad nekenktų jai.“
Į teisėjo klausimą, ką po ištuokos – meilę ar neapykantą – jis jaučia savo buvusiai žmonai, L. M. paaiškino, kad žinutes rašė iš nevilties. Ar šie jo žodžiai kiek nors paveiks teismą, paaiškės po nuosprendžio.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...