Apie Lukiškes

BunkaPrieš dvidešimt metų tautos išrinktieji nusprendė, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra centrinė valstybės aikštė.
Per penktadalį amžiaus ji tapo centrine nesantaikos aikšte, iš kurios girdisi grasinimai pilietinio nepaklusnumo akcijomis ir nuomonės, jog valstybės pamatai supuvę, o prie jų besikrapštinėjantieji – parsidavėliai.
Tokios reakcijos nebūna net tada, kai valstybė savo sprendimais gviešiasi į žmonių sveikatą, finansus, kultūrą, švietimą. Ten – buitis, o čia – būtis. Užgaunami aršiausios tautos dalies jausmai, kurių išraiška Lukiškes paverčia visą socialinę erdvę kaitinančiu bendriniu žodžiu.
Žodis randa kūną, kūnas gulasi kryžiumi, o kryžius, šiuo atveju – Vytis, yra šventas, ir bet koks žodis prieš jį yra šventvagystė bei tautos išdavystė.
Vytautas Landsbergis net dalijasi įtarimais, kad aršiai bunkerininkų ir vytininkų kovai diriguoja kažkieno plaukuota ranka.
Drįstu įterpti ir savo trigrašį, už kurį tikiuosi įsigyti susitarimo.
Lietuva nori sukurti valstybės šimtmečio ženklą, o partizanų bunkeris bylotų apie dešimtmetį po 1944-ųjų.
Vyčiui, regis, reikėtų rasti kitą vietą. Nes garbingos praeities ženklas vis dėlto yra militaristinis. Gal jau laikas nustoti kariauti su visais ir su savimi?
Lietuvos šimtmečiui sukurkime Lietuvą.
Lukiškių aikštė galėtų tapti Lietuvos žemėlapiu su keliais-takais, vedančiais iš miesto į miestą, kurių vietose auga po medį, stovi po suoliuką su miesto herbu atkaltėje. O šalia – vieno iš savivaldybės pasirinkto simbolio maketas.
Medžiui, suoliukui, maketui savivaldybės pačios rastų lėšų, o jų sveikas lenktyniavimas prisistatyti kuo gražiau – tik į naudą.
Aikštė būtų ir švietėjiška: joje galima būtų mokytis ir geografijos, ir istorijos.
Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokštas taptų Lietuvos apžvalgos aikštele.
Per langus žvelgdami Užsienio reikalų ministerijos politikai bei valdininkai patys pamatytų ir kitiems pasakytų, kad Lietuva už Grigiškių nesibaigia.
Įsimylėjėliams būtų lengva skirti vietą pasimatyti: ant Palangos, Plungės, Panevėžio ar Prienų suoliuko.
Na, ir kas, kad panašus žemėlapis jau yra prie Platelių. Lukiškių turinys būtų kitoks. Gal net vienijantis ir įamžinantis, kokia yra Lietuva po šimto atkurtos Nepriklausomybės metų.

Vienas komentaras

  • Tiesa:

    Aš ,nesutinku su p. žurnalistu. Sostinės pagrindinėje aikšteje turi būti įmžinta Lietuvos istorija,kad svečiai ir lankytojai galėtų valstybės švenčių metu pagerti mūsų istoriją,padėtų gėlių. Ten ne vieta kažkokiom meilės orgijom ar šunų pavedžiojimui.Yra daugybė vietų kur gali žmonės atsipalaiduoti. Šį aikstė yra cenrtineje gatveje tarp dviejų svarbiausių valstybės institucijų.Visose valstybių sostinėse yra skirtos vietos ir istorija įamžinta.Taip ,kad pone nepataikėte…

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...