Pasauliniame ekologijos kongrese Lietuvai atstovavo ūkininkė iš Visvainių

21711-13895Lapkričio 7–13 dienomis Indijos sostinėje Delyje vyko Pasaulinis ekologijos kongresas, kurį kas trejus metus rengia Tarptautinė ekologinio žemės ūkio judėjimo federacija. Šiemet mažųjų ekologinių-biodinaminių ūkių pristatymus parengė 28-ių valstybių ūkininkai. Geriausiu buvo pripažintas lietuvių, Platelių seniūnijos Visvainių kaime gyvenančių seserų Nijolės Makiejavienės ir Vaivos Jundulaitės-Kosienės ūkio „Miško sodai“ prisistatymas.

Į Indiją turėjo važiuoti abi sesės, tačiau, likus savaitei iki kelionės, V. Jundulaitė-Kosienė susirgo ir liko namuose. Nijolei teko vykti vienai. Ją lydėjo dar keturių lietuvių grupė. Moteris juokiasi, kad nemažai šoko patyrė, kai jos vertėja panoro būti viena bendrakeleivė, ir per savo ūkio pristatymą… ėmė kalbėti žemaitiškai. Šiai teko pirmiau iš žemaičių į lietuvių kalbą išsiversti, o tik tada prabilti angliškai. Konferencijoje dalyviai ne tik kalbų klausė, bet ir buvo vežami į biodinaminius ūkius, kur galėjo susipažinti su indų patirtimi.
Kongresas – svarbiausias ekologijos bendruomenės renginys. Čia iš viso pasaulio susirenka mokslininkų, ūkininkų, rinkodaros specialistų, įvairių organizacijų atstovų, kurie skaito pranešimus, diskutuoja. Šiemet kongrese buvo diskutuojama visam pasauliui aktualia tema – nepakankama gyventojų mityba. Žemės ūkis gamina tiek maisto, kurio turėtų visiems užtekti, tačiau pasaulyje badauja apie 800 milijonų žmonių, kai apie 2,5 milijardo maisto suvartoja per daug.
Savo ekologiniame-biodinaminiame ūkyje Nijolė augina 40 pavadinimų žoleles. Surenka net ir piktžoles, kurių daugelis – vaistažolės. Jų derlius pirmiausia keliauja į vytinimo patalpą, o iš jos – į sandėlį ir į džiovinimo spintą. Visvainiškių arbatos žinomos visoje Lietuvoje. Nijolė žoleles augina hektaro ir penkių arų plote. Jos sesuo Vaiva – 20-ies arų sklype. Tačiau Vaiva turi daugiau negu hektaro dydžio sodą, kuriame yra uogynų bei keli šiltnamiai. Viename jų moteris augina Azijos šalyse ypač vertinamą yam (šviesos) šaknį. Šiltnamiuose auga pačių įvairiausių daržovių, kurių pagrindiniai pirkėjai – aplink Platelių ežerą esančių kavinių ir kaimo turizmų sodybų šeimininkai. Dažniausiai daržovių šiltnamiuose pasirenka patys virtuvių šefai. Perka ir atostogautojai bei vietos gyventojai.
Iš žolelių, prieskoninių daržovių, kitų augalų visvainiškės ruošia ne vien arbatų, bet ir nuo seno lietuviams žinomų prieskonių mišinių, kuriuos pirkėjai labai vertina. Vaiva veda edukacinių užsiėmimų – moko austi staklėmis. Iš jos audinių siuvami tautiniai kostiumai. Visvainiškė ir mezga bei natūraliais dažais dažo vilną. Užsukusios moterys susižavi ir nusiperka unikalių, jos pačios piešiniais išgražintų lininių šalikų, tunikų, suknelių. Neatsilieka ir N. Makiejavienė. Ji jau turi duonkepę krosnį ir rengia edukacinę programą apie duonos kepimą.
Kas yra ekologinis ūkis, aišku visiems, tačiau, kas yra tas biodinaminis ūkis? Biodinamika – natūrali žemdirbystė, paremta įvairių gamtos energijų ir jėgų veikimu bei jų panaudojimu. Biodinamika – aukščiausia ekologijos pakopa. Tokiuose ūkiuose veikia uždara ekologinė sistema, per daugelį metų išsivalanti nuo bet kokių teršalų likučių. Seserų ūkis turi Vokietijos sertifikavimo įstaigos „Demeter“ sertifikatą. Viskas būtų gerai, jeigu ne tikrintojų gausa – šiemet jų jau buvo septyni.
Tokia teorija, o praktika – kažkuo panaši į magiją. Nepatikėsite, bet N. Makiejavienės ūkyje galite netyčia užlipti ant rago ar kaukolės. Ne žmogaus – karvės, bet vis tiek keistai atrodo. O dar keisčiau pasidaro, kai sužinai, kad į ją yra pridedama ąžuolo žievės ir per žiemą tokia kaukolė laikoma tekančiame vandenyje (po lataku ar upelyje). Panašiai elgiamasi ir su ragais. Į kokius du pridedama karvės mėšlo, į vieną – kalnų krištolo. Tie ragai užkasami į žemę ir laikomi nuo vieno lygiadienio iki kito. Juos iškasus, gaminami preparatai, kuriais nuo kenkėjų ir ligų purškiami augalai. Su vienu gramu silicio (jis gaunamas iš kalnų krištolo) galima nupurkšti hektaro sklypą.
N. Makiejavienė – konditerė, V. Jundulaitė-Kosienė – elektromechanikė. Nijolė, išvydusi nuostabą žurnalistų veiduose, paaiškino, kad ji čia apsigyveno prieš 9-erius metus. Šeima neprieštaravo. Priešingai – visi norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš miesto. Pirmoji Visvainiuose įsikūrė Vaiva. Dabar jai padeda vyras Giedrius ir 16-metis sūnus Julius. Vyriausiasis sūnus Ramūnas dirba Norvegijoje, o Silvija ir Voldemaras gyvena Klaipėdoje. Helsinkyje dirba ir Nijolės vyras Kęstutis. Jaunylė Diana mokosi Žemaičių Kalvarijos gimnazijoje, o vyresnioji Rima studijuoja Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – bus finansininke.
Darbo abiems sesėms niekuomet netrūksta, tačiau jos – laimingos. Į klausimą, ar valgo mėsą, atsako juokdamosios: „Žinoma!“ Tačiau tuoj pat priduria, kad vasaromis, kai jų laukuose, daržuose ir šiltnamiuose tiek daug gėrybių – mėsos niekam nereikia.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...