Nuotraukose – tragiški neeilinės drąsos žmonių likimai

21703_1490Plungiškiams, ypač vyresniosios kartos atstovams, pristatinėti Alfonso Beresnevičiaus nereikia. Dažnas šį kuklų žmogų pažįsta kaip rezistencijos metraštininką ir fotografą. Niekieno neraginamas, už savo veiklą negaudamas nė cento, plungiškis renka informaciją apie pokario kovas, fiksuoja partizanų žūties vietų, žeminių koordinates, įamžina partizanams paminėti skirtus renginius.

Išėjusiose keliose knygose išspausdinti A. Beresnevičiaus kalbintų partizanų ir ryšininkų, tremtinių ir politinių kalinių prisiminimai. Tačiau tai – tik maža dalis, ką plungiškiui pavyko užrašyti. Savo namuose jis saugo kelis storiausius segtuvus rankraščių bei pilnus stalčius garso įrašų, kuriuose užfiksuoti pokalbiai su rezistencinės kovos dalyviais. Daugelio jau nebėra tarp gyvųjų, tad tik A. Beresnevičiaus dėka šių žmonių prisiminimai bus išsaugoti ateities kartoms. Už šią veiklą plungiškis prieš septynerius metus Prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, o šiemet Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija jam įteikė medalį „Vilties žvaigždė“.
„Žemaitis“ jau ne kartą rašė apie A. Beresnevičiaus nuveiktą titanišką darbą, o šį kartą kviečia susipažinti su didelę istorinę vertę turinčiomis jo nuotraukomis, už kurių slypi tragiški neeilinės drąsos žmonių likimai.

Paminklinis akmuo (1) Žemaičių apygardos štabui atminti Žvirblaičių kaime, Babrungo seniūnijoje, pastatytas 1991-aisiais Plungės sąjūdžio iniciatyva. Tai – vienas pirmųjų paminklų partizanams rajone. Dabar tokių paminklų šaulių iniciatyva rajone kasmet pastatoma bent po kelis, tačiau daugelis vyresnio amžiaus žmonių dar mena tuos laikus, kai apie partizanus buvo draudžiama kalbėti. Ką jau sakyti apie jų žūties vietų įamžinimą. Nepaisant to, atsirasdavo drąsių žmonių, kurie rizikuodami pažymėdavo šias vietas, tikėdami, kad vieną dieną čia bus renkamasi pasimelsti už tuos, kurie paaukojo savo gyvybę vardan Lietuvos laisvės.
Vienas tokios neeilinės drąsos pavyzdžių – kažkieno ranka šermukšnio kamiene įrėžtas kryžius (2), žymintis Lietuvos laisvės armijos (LLA) nario, Alkos rinktinės partizano Prano Vaitkaus-Dačkaus (1923–1945) žūties vietą ir kapą Skirpsčių miške, Alsėdžių seniūnijoje. Fotografuota 1998 metais. Praėjusią gegužę Plungės šaulių rūpesčiu P. Vaitkui-Dačkui ir kartu žuvusiam Napoleonui Kauneckui (1914–1945) pastatyti nauji paminklai. „Abu buvo Adolfo Kubiliaus būrio apsaugos partizanai. Abu žuvo vieni pirmųjų, būdami tokie jauni. Kur nušauti, ten ir palaidoti… Kai maždaug prieš dvidešimt metų radome šią vietą, vieną iš kapų žymėjo kažkieno peiliu ant jauno šermukšnio kamieno išpjautas kryželis, – kalbėjo S. Jundulas, rodydamas prie P. Vaitkaus-Dačkaus kapo žaliavusį, bet dabar jau visiškai sausą medį. – Matyt, suprato, kad jam jau nebereikia rodyti partizano kapo, ir nudžiūvo.“
A. Beresnevičiui, ieškančiam istorijos pėdsakų, nemažai talkino plungiškis šaulys Stanislovas Jundulas, kilęs iš Paburgės kaimo. Jis papasakojo, kad tame pačiame kaime, partizanų rėmėjos ūkininkės Magdalenos Burbienės pastatuose buvo slepiama daug ginklų ir sprogmenų, sodyboje buvo ir dvi partizanų žeminės ar slėptuvės. Sužinoję tai, stribai M. Burbienės šeimą ištrėmė į Sibirą, o sodybą sudegino. Aplinkiniai gyventojai pamena, kaip, degant pastatams, sproginėjo paslėptieji sprogmenys. Šis kryžius (3) žymi sodybos vietą.
Alsėdžių ir Platelių apylinkių miškuose veikė ne vienas partizanų būrys. Kartu buvo išplėtotas ir nemažas tinklas saugumiečių. Pavyzdžiui, Alsėdžiuose buvo bent keli pastatai, kurių rūsiuose kalinti saugumui neįtikę ir tardymams suimti apylinkių gyventojai. Ten pabuvoję vėliau pasakodavo, kad kai kur tiek žmonių prigrūsdavo, jog visi tilpdavo tik stovėdami. Esantieji vidury pasispausdavo, kad keli palei sienas galėtų prigulti ir nusnūsti. Vėliau, atgavę nuosavybę, šiuose rūsiuose žmonės rado įvairių kankinimo įrankių. Nuotraukoje (4) – namo Alsėdžiuose rūsys, kuriame buvo kalinami partizanai.
Viename iš tokių kalėjimu paverstų pastatų, buvusioje NKVD areštinėje Alsėdžiuose, Draugystės gatvėje, A. Beresnevčius įamžino štai tokį užrašą (5) ant rąsto pieštuku: „Čia kalėjo ir paskutines viltis apie Nepriklausomą Lietuvą palaidojo LLA Žemaičių legiono vadas. 1945-04-29“. Šiuos žodžius užrašė tame pastate kalintas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono įkūrėjas ir vadas Adolfas Kubilius-Balys. Išlikę užrašyti kito partizano Liudo Raudonio prisiminimai apie A. Kubiliaus-Balio suėmimą. „1945 m. pavasarį atėjo ryšininkas ir pranešė, kad pas ūkininką Stanevičių areštuotas Balys. Kubilių išvežė į Alsėdžius. Nutarėm sušaukti vyrus, užpulti Alsėdžius ir išvaduoti Kubilių. Viskas buvo greitai paruošta. Vyrai atėjo į sutartą vietą. Grįžo iš Alsėdžių žvalgai, kurie buvo pasiųsti sužinoti, kur yra Kubilius. Nors labai stengtasi, sužinoti nepasisekė. Rodos, Alsėdžiuose visai jo nebuvo.“ Iki 1946 m. A. Kubilius-Balys buvo kalinamas bei žiauriai kankinamas NKGB kalėjime Vilniuje, o tų pačių metų kovą sušaudytas.
Paminklo šventinimo iškilmės Vincui Juozapaičiui atminti (6). Jis pastatytas ūkininkų Povilo ir Marijonos Mačernių sodybos vietoje, Rotinėnų kaime. Paminklą pašventino Žemaičių Kalvarijos klebonas Antanas Beniušis.
Žemaičių apygardos Alkos rinktinės būrio vado Kazimiero Stanio žeminės įgriuva (7) Liepkalnio miške, Paburgės kaime. Po K. Stanio mirties žeminėje gyveno paskutiniuoju Žemaitijos partizanu vadintas Stanislovas Bedaukis. Maždaug už trijų metrų nuo šios žeminės rasta užgriuvusi duobė. Spėjama, kad joje partizanai laikydavo maisto atsargas. Šis radinys – gana unikalus, mat prie kitų žeminių tokių duobių nebūdavo. Fotografuota 2004 metais.
Stulpelis (8), žymintis penkių Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanų žūties 1947 m. birželio 13 d. vietą Žvirblaičių ir Eivydų kaimų sankirtoje, Alsėdžių seniūnijoje. Stulpelį pastatė buvęs Alkos rinktinės būrio partizanas Alfonsas Norkus-Žilvitis. Kitoje A. Beresnevičiaus nuotraukoje – ąžuolinis kryžius (9) prie partizano Edvardo Balsio kapo Skyplaičių kaimo senkapiuose, Plokštinės miške, pastatytas plungiškio šaulio S. Jundulo rūpesčiu 1991 metais.
Ypač įdomioje ir dėmesio vertoje metraštininko nuotraukoje įamžinta LLA karinės-mokomosios šaudyklos vieta (10) Plokštinės miške, prie Jakumo upelio. Prie šio pušies kamieno LLA karinės-mokomosios stovyklos kariai kabindavo taikinius šaudyti.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...