Mokyklų varžytuvės dėl būsimųjų pirmokų – neteisėtos?

1207-0504Žurnalas „Reitingai“, gruodį paskelbęs geriausiai mokinius brandos egzaminams paruošiančių šalies mokyklų sąrašus, rekomenduoja būsimam pirmokui parinkti ne arčiausiai esančią, bet geriausiai tame mieste moksleivius paruošiančią mokyklą. „Žemaitis“ nutarė pasidomėti, ar šiuo patarimu gali pasinaudoti ir mūsų rajono gyventojai.

Minėtojo žurnalo dėka gruodžio mėnesį plačiai nuskambėjo Tverų gimnazijos fenomenas. „Reitingai“ paskelbė, jog ši mokymo įstaiga, lyginant su kitomis šalies gimnazijomis, geriausiai išmoko lietuvių kalbos. Esą visų šios mokyklos abiturientų, pernai laikiusių lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą (VBE), balų vidurkis yra 93 procentai. Šiuo rodikliu tveriškiai aplenkė medalius net tarptautinėse olimpiadose laiminčius Vilniaus licėjaus moksleivius (jų lietuvių kalbos VBE balų vidurkis – 79 procentai), tad ši žinia atrodo netikėta.
Bet netrukus paaiškėjo ir šio nesusipratimo priežastis. Gimnazijos direktorė Gitana Kužmarskytė žurnalistams atskleidė, jog šį egzaminą pernai laikė tik viena gimnazijos abiturientė, ir jos lietuvių kalbos žinios buvo įvertintos 93 balais. Tverų gimnazija minima ir tarp mokyklų, geriausiai išmokančių matematikos (žurnale skelbiamame penkiasdešimtuke ji užima 42-ąją vietą, šį egzaminą laikiusių trijų abiturientų surinktų balų vidurkis – 57,67 proc.) bei informacinių technologijų (28-oji vieta penkiasdešimtuke, vienintelis jį laikęs moksleivis surinko 74 balus). Tarp geriausiai išmokančių geografijos paminėta Platelių gimnazija (19–20 vieta, jį laikiusių dviejų moksleivių balų vidurkis – 72 procentai).
Šis reitingas bene geriausiai iliustruoja posakį, kad yra trys melo rūšys: melas, įžūlus melas ir statistika. Nė į vieną reitingo lentelę nepapuolė Plungės „Saulės“ gimnazija, kurios net 20-ies abiturientų skirtingų dalykų VBE rezultatai pernai buvo įvertinti šimtu balų. Vis dėlto turbūt niekas nesiginčys, kad, prieš užrašant būsimąjį pirmoką į mokyklą, tėvai turėtų pasidomėti tą mokyklą baigiančių moksleivių pasiekimais. Tik bėda, kad pagal galiojančią tvarką tėvai savo atžalas turi leisti į arčiausiai esančią mokyklą.
O ką daryti tiems, kurie nėra patenkinti mokymo įstaigos, prie kurios yra priskirti, atmosfera, pedagogais ar pasirinkta ugdymo kryptimi? Mokyklinio amžiaus atžalų turintieji žino, kad minėtąjį reikalavimą galima nesunkiai apeiti. Dalis tėvų, siekiančių geresnio vaikų išsilavinimo, savo būsimųjų pirmokų gyvenamąją vietą laikinai deklaruoja pas giminaičius, senelius ar draugus, gyvenančius arčiau trokštamos mokyklos.
Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vitalija Pociutė neslėpė žinanti apie tokią praktiką. Pasak jos, niekam ne paslaptis, kad didžiosios Plungės miesto mokyklos konkuruoja dėl pirmokėlių. Laimi tos, kurios turi daugiau gerų, vaikų ir jų tėvų mėgstamų pradinių klasių mokytojų, mat iš lūpų į lūpas sklindančios rekomendacijos veikia geriau nei bet kokia reklama. Tiesa, mokyklos bando ir kitaip gudrauti. Kai kurios būsimuosius pirmokus pradeda registruoti dar spalį, nors pagal galiojančią tvarką turėtų sulaukti sausio.
Kuri Plungės mokykla šiemet išsiverš į priekį šioje konkurencinėje kovoje ir surinks daugiausia būsimųjų pirmokų, turėtų paaiškėti kovą. Kaip sakė V. Pociutė, pagal lankančiųjų priešmokyklines grupes lopšeliuose-darželiuose skaičių galima apytiksliai prognozuoti, kiek pirmokų rugsėjį pravers rajono mokyklų duris. Ir kol kas gauti duomenys nedžiugina. Tiesa, vasarą sąrašus papildo iš užsienio grįžusių šeimų atžalos. Bet tokių „į traukinį įšokančių“ paskutinę akimirką – vos vienas kitas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...