Muziejuje – susitikimas su istoriku

21801-15274Sausio 25-ąją Žemaičių dailės muziejuje, Plungėje, vyko susitikimas su Žemaitijos kultūros ir visuomenės veikėju, istoriku doc. dr. Vaciu Vaivada. 2016-ųjų vasarą jis daugiau nei mėnesį praleido piligriminėje kelionėje, lankydamas senosios Žemaičių vyskupijos šventvietes. Nužingsniuota daugiau nei tūkstantis kilometrų, apeitos Dievo Motinos šventovės, lurdai, apreiškimo vietos nuo Klaipėdos iki Dubysos ir atgal. Susirinkusieji į renginį turėjo progą iš paties istoriko lūpų išgirsti, kas vedė į šią kelionę.

Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė papasakojo apie šią kelionę. Ją istorikas pavadino „Žemaičių rožinis. Senosios Žemaičių vyskupijos piligriminis kelias“.
Idėja leistis į piligriminę kelionę po senosios Žemaičių vyskupijos vietas istorikui kilo prieš penkerius metus vykusios kelionės į Romą metu. Didžiulės įtakos apsispręsti esą turėjo išvystas režisieriaus Jokūbo Viliaus Tūro filmas apie jo nueitą Šv. Jokūbo kelią. Peržiūrėjęs jį, V. Vaivada ieškojo atsakymo, kaip reikia pasiryžti tokiai kelionei ir ką ji duoda. Po ilgų apmąstymų istorikas suprato, jog tokio pobūdžio žygiai padeda susivokti.
Kelionę po senąsias Žemaičių vyskupijos vietas istorikas susiejo su Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejumi. Netrukus buvo parengtas ir mėnesį trukusios kelionės maršrutas, kuris vėliau buvo ne kartą koreguotas.
Savo didžiąją kelionę istorikas užsimojo pradėti liepos mėnesio pradžioje, kai Žemaičių Kalvarijoje vyksta Didieji atlaidai, sukviečiantys tūkstančius tikinčiųjų. Neatsitiktinai istorikui gimė idėja savo kelionės maršrutą sudaryti taip, kad jis primintų rožinio formą. Kol viską suplanavo, praėjo beveik dveji metai. Tada prasidėjo pasiruošimas kelionei, o vėliau – ir pati piligriminė kelionė, startavusi Klaipėdoje, nuo Marijos Taikos Karalienės bažnyčios.
Pirmoji kelionės diena buvusi itin sunki. Tačiau, nepaisant to, jog svilino 34-ių laipsnių karštis, istorikas įveikė beveik pusšimtį kilometrų. Pirmajai nakvynei klaipėdiškis apsistojo Kartenoje. Vėliau kelias vedė pro Aleksandravą, Pakutuvėnus. Iš viso keliauta per daugybę vietovių: Plungę, Žemaičių Kalvariją, Telšius, Kaltinėnus, Kelmę, Šilalę, Viduklę, Tauragę, Kryžių kalną, Kuršėnus, Mažeikius…
V. Vaivada pasakojo, jog kiekviena diena buvo pradedama viena rožinio dalimi ir pabaigiama dar viena rožinio dalimi bei Marijos litanija. Per mėnesį pagal žemėlapį V. Vaivada nuėjo beveik 900 km, tačiau pagal „Endomondo“ programėlę – beveik 1049-is kilometrus.
Paklaustas, ar dar kartą pasiryžtų tokiai kelionei, istorikas atsakė teigiamai. Mat kelionė jam paliko didžiulį įspūdį. Jis iki šiol žavisi ne tik pamatytomis šventomis vietomis bei objektais, bet ir sutiktais žmonėmis, kurie visada buvo pasiruošę jam padėti. Be to, šis žygis esą padėjo daug suprasti, išmokti kitaip vertinti aplink vykstančius reiškinius.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...