Žiemą iš kiemo išradingiausiai varė plateliškiai

21802-15529Vasario 13-ąją beveik visa Lietuva šventė žiemos palydėtuves, kurios neįsivaizduojamos be būrio persirengėlių, jų keliamo triukšmo bei gardžių blynų ir kitų skanėstų. Linksmai besibaigiančios žiemos šventę paminėjo ir Plungės bei Rietavo krašto žmonės. Triukšmo, margaspalviais drabužiais pasipuošusių „čigonių“, veidus išsitepliojusių „žydų“ bei kitų po „ličynomis“ besislepiančių šventės linksmintojų netrūko ne tik Plungėje ir Rietave, bet ir kone kiekviename miestelyje ir kaime. Tačiau, ko gero, triukšmingiausiai su žiema atsisveikino plateliškiai. Juk jiems nuo senų laikų Užgavėnės yra linksmiausia šventė, kurią lydi smagūs persirengėlių pokštai.

Šventinis šurmulys Plateliuose prasidėjo nuo ankstyvo ryto. Smagiai klegėdami, traukdami dainas bei muzikuodami įvairius gyvūnus įkūniję persirengėliai, velniai, elgetos ir kiti Užgavėnių personažai aplankė ne tik plateliškių, bet ir kitose vietovėse esančias sodybas. Įdienojus triukšmo netrūko ir Žemaičių Kalvarijos miestelyje, kur „zbitkas“ krėtė pagrindiniai žiemos palydų šventės personažai – Kanapinis ir Lašininis.
Vakarop persirengėliai grįžo į Platelius. Susispietę miestelio aikštėje, jie kėlė triukšmą, o vėliau, pokštaudami, dainuodami, šokdami ir kitaip maivydamiesi, patraukė prie buvusios Platelių dvaro jaujos, kur laukė siautulinga visų Užgavėnių dalyvių  svečių šventė. Sulaukta ir svečių iš Švedijos bei Lenkijos. Visiems „žydukams“, „čigonams“, „vokiečiams“, „ubagams“, „daktarams“ ir kitiems Užgavėnių personažams dirigavo ir rikiuotę reguliavo pats „žydų“ generolas Andrius Dacius iš Telšių.
Ko tik nedarė vienas už kitą „mandriau“ apsitaisę persirengėliai. Ir kraipėsi, ir vaipėsi, ir šoko, ir dainavo. Ir patys plateliškiai, ir miesto svečiai žavėjosi vienas už kitą gražiau apsirengusiais Užgavėnių personažais ir jų keliamomis linksmybėmis. Stengdamiesi pralinksminti būrį smalsuolių, persirengėliai tiesiog siautėjo. Plaikstėsi ne tik „čigonių“ sijonai, bet ir „žydų“ švarkų skvernai. Draikėsi ir raganų garbanos.
Stebėdami siautulinguosius linksmintojus bei juokdamiesi iš jų krečiamų išdaigų, susirinkusieji mėgavosi gardžiais blynais. Paragauti ką tik iš keptuvės ištraukto ir saldžia uogiene pagardinto patiekalo skubėjo ne tik mažieji šventės dalyviai, bet ir suaugusieji.
O kokios Užgavėnės be Lašininio ir Kanapinio kovos. Kautis su šiais personažais panoro ir vienas iš šventėje dalyvavusių švedų. Netrūko ir kitų linksmybių, varžytuvių, lenktynių ir žaidimų.
Užgavėnės nebūtų Užgavėnės ir be Morės deginimo. Stebėdami liepsnose skęstančias Morės grožybes, šventės dalyviai garsiais šūksniais vijo lauk žiemą. Vėliau visi sugužėjo į jaują, kur toliau tęsėsi linksmybės bei persirengėlių šėlionės. Šventės jaujoje metu gerą nuotaiką dovanojo Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē“ bei Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Alksniokā“.
Smagiai ir triukšmingai Užgavėnes šventė ir plungiškiai. Po dienos darbų sugužėję į Senamiesčio aikštę jie linksminosi drauge su persirengėliais. Gausų būrį plungiškių linksmino ne tik Plungės kultūros centro meno kolektyvai, bet ir humoro grupė „Skardis“ iš Judrėnų. Susirinkusieji į šventę buvo vaišinami skaniausiais blynais, arbata ir net stintomis.
Kupina džiaugsmo, juoko, išdaigų bei įvairiais papročiais, apeigomis bei burtais apvainikuota žiemos palydėtuvių šventė surengta ir Rietave. Čia įvairius personažus įkūniję persirengėliai taip pat siautėjo nuo ankstyvo ryto, aplankydami ne tik sodybas, bet ir įvairias įstaigas.
Vėliau susispietę į Laisvės aikštę jie kartu su į šventę atskubėjusiais rietaviškiais stengėsi išvyti žiemą. Skanaudami blynų, rietaviškiai linksminosi, kol liepsnose supleškėjo Morė. Blynų švente dar vadinamos Užgavėnės švęstos ir aplinkinėse vietovėse.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...