Išeivijos dailininkų darbai – muziejaus fondų pagrindas

21703-8314„Žemaitis“ rašė apie Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, kaupiamas ir saugomas išeivijos dailininkų kolekcijas. Tąkart prisilietėme tik prie keletos menininkų kūrybos palikimo, saugomo mūsų muziejaus fonduose. Dabar kviečiame pažinti likusius profesionalaus meno kūrėjų kūrinius, tarp kurių – tapybos, grafikos, skulptūros bei keramikos darbai.

Prieš pradėdama pasakoti apie mūsų muziejuje saugomus ir atsakingai prižiūrimus meno kūrinius, vyriausioji fondų saugotoja Danutė Einikienė akcentavo, jog pasakyti, kiek yra išeivijoje kūrusių dailininkų darbų, padovanotų muziejui, būtų sunku. Bet muziejininkė sakė galinti drąsiai teigti, jog išeivijos dailininkų darbai sudaro muziejaus fondų pagrindą. Įstaiga gali didžiuotis sauganti dvidešimties išeivijos menininkų darbus.
D. Einikienė, aprodydama erdves, kuriose – išeivijoje kūrusiųjų darbai, pažymėjo, jog muziejuje veikia dvi nuolatinės parodos, kurių ekspozicijose – svetur gyvenusių ir kūrusių mūsų tautiečių Juozo Bagdono (1911–2005) ir Antano Lipskio (1917–2013) kūriniai.
Muziejus didžiuojasi, kad jam teko garbė ir atsakomybė priglausti ryškaus išeivijos dailininko bei poeto A. Lipskio kūrybos lobyną. Žemaičių dailės muziejaus fonduose – net 255-ios menininko drobės, keliolika skulptūrų, penkios poezijos knygos, įkvėpimo valandas menantis dailininko molbertas bei kiti asmeniniai daiktai. Paveikslai bei skulptūros liudija apie didžiulį A. Lipskio talentą, subrandintą ilgesingų tolimos tėviškės prisiminimų.
Apie J. Bagdoną, kuriam yra suteiktas Plungės garbės piliečio vardas, bei jo kūrybą „Žemaitis“ papasakos atskirai, mat šis žmogus buvo ne tik garsus menininkas, bet ir vienas iš aktyviausių Žemaičių dailės muziejaus kūrėjų. Šiandien pristatome kitus išeivijoje kūrusius mūsų tautiečius.
Anot D. Einikienės, didžioji dalis žymiausių menininkų gyveno ir kūrė JAV. Tarp tokių – Kazys Varnelis (1917–2010), Adomas Galdikas (1893–1969), Vytautas Ignas (1924–2009). Atkūrus nepriklausomybę, jų darbai grįžo į Lietuvą, o dalis – ir į Plungę.
Muziejuje saugomi keletas reikšmingų Prancūzijoje gyvenusio žemaičio tapytojo, grafiko Prano Gailiaus (1928–2015) darbų. Vienas iš jų – ciklas „Lietuviškoji siuita“, turintis abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, šiek tiek jaučiama tautodailės įtaka.
Šiam menininkui artima ir kito žymaus lietuvių išeivijos dailininko K. Varnelio kūryba. Jo paveikslai, pasižymintys preciziškai griežtomis linijomis, sukuriantys linijų mirgėjimo, miražo iliuziją, tapyti pasitelkus ir teptukus, ir liniuotes. Įspūdinguose K. Varnelio kūriniuose atsispindintis išskirtinis spalvinis dailininko mąstymas primena archajiško audinio ornamentiką.
Išeivijoje kūrė ir dailininkas V. Ignas. Jis paliko apie pusantro šimto lino ir medžio raižinių, du šimtus tapybos paveikslų, šimtą mišrios technikos kūrinių, tris šimtus piešinių, medinių mozaikų, vitražų projektų. Žemaičių dailės muziejus saugo 32 tapybos, grafikos kūrinius, tarp jų – ir 12-os kūrinių ciklas „Zodiako ženklai“. Nors dailininkas ilgai gyveno svetur, išliko vienu lietuviškiausių mūsų tapytojų, praplėtusių mums įprastą tradicijų sampratą, siejamą su dramatiška tapyba, sugebėjusiu savo tapyboje sujungti senąją baltiškąją pasaulėjautą su XX a. profesionaliojo meno siekiais.
Žemaičių dailės muziejuje saugoma ir dailininko, tapytojo, grafiko, scenaristo A. Galdiko 70 kūrybos darbų. Dailininko abstrakcijose spalvos atrodo judančios ir nuolat kintančios. Aistros ir jausmo pagauti drąsūs teptuko potėpiai liejasi žaliais laukų, mėlynais, pilkais dangaus skliautų ar rudeninių lapų plotais.
Plungės muziejuje – ir išeivijos dailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės darbai. Menininkė savo kūryboje išsaugojo tai, ką matė sielos akimis: paprastą sodiečių gyvenimą, namų ūkio darbus, vaikų žaidimus, pritaikytus kiekvienam metų laikui. Visa tai įamžino cikle „Metų laikai“. Būtent jį ir saugo Žemaičių dailės muziejus.
Čia sukaupta ir Telesforo Valiaus, Leono Pabedinsko, Nijolės Bartuškaitės von Kiparski, Adomo Vingio, Vaclovo Rato, Lauros Baltutis-Čelnos ir kitų išeivijoje kūrusių menininkų darbų, kurie, D. Einikienės teigimu, skleidžiasi unikalia, gyvastinga spalvų, formų, jautrių atsivėrimų kupina Lietuvos dailininkų menine kalba.
Muziejus gali pasigirti tiek vaizduojamosios (tapybos, grafikos ir skulptūros), tiek ir taikomosios (keramikos, tekstilės) dailės rinkiniais.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...