„Jei būtų šilta, Šateikiuose gal dešimt vežimėlių pamatytumėt“

DSC_9459-Edit-EditJeigu jūsų paklaustume, ar norėtumėte apsigyventi Šateikiuose, ko gero, ne vienas atsakytumėte, kad ne. Esą kaime nėra darbo, nėra kuo užsiimti laisvalaikiu, o kur dar visi buitiniai, susisiekimo ir kitokie nepatogumai.  Bet, apsilankę Šateikiuose, pabendravę su optimistiškai nusiteikusiais vietiniais ir iš pirmų lūpų išgirdę, jog veiklos čia – tiek, jog neįmanoma visur suspėti, dabar jau būtume linkę ginčytis su tais, kurie šį kaimą pavadintų gyventi nepatraukliu. Į stereotipinio užkampio rėmus Šateikiai tikrai netelpa. Nors… daug kas priklauso ir nuo žmogaus norų: ar jam aktualu kažką veikti, ar tik – niurzgėti.
Čiurlionius menanti bažnyčia ir Pliaterių dvaras
Šateikių bažnytkaimio istorijoje – daug įdomių faktų. Vienas iš jų – kad dar XVII a. čia įkurtas dvaras, kurio paskutiniai šeimininkai buvo grafai Pliateriai. Jis garsėjo puikiais rūmais ir išpuoselėtu parku, čia dažnai svečiavosi Plungės ir Rietavo kunigaikščiai Oginskiai. Kitas įdomus faktas – kad 1909 metais Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje susituokė vienas žymiausių Lietuvos menininkų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.
Raudono mūro neogotikinė Šateikių bažnyčia iki šiol – didžiausia kaimo puošmena. Na, o dvaras… Jo pastatai apleisti ir nykstantys. Tiesa, rūmai neseniai įgijo naują šeimininką, kuris pasiryžęs juos atgaivinti – jau pakeitė stogą, išvalė vidų, ruošiasi kitiems darbams. Bet likusieji statiniai – oranžerija, malūnas, svirnas, tvartas, arklidė ir kiti – žmogaus rankų seniai nematę. Pasak Šateikių seniūno Zigmanto Strumylos, dabartiniai tų pastatų savininkai labai norėtų parduoti (ar net dovanoti) savo turtą, tačiau nerandama norinčiųjų juos pirkti. „Dvaro statiniai – saugomi architektūros paveldo objektai. Norint juos sutvarkyti, reikėtų daug investuoti. Tad belieka tikėtis, kad vieną dieną į Šateikius atvyks koks turtuolis, išgalėsiantis prikelti kažkada klestėjusį dvarą“, – sakė seniūnas.
Šurmulys netyla iki vėlyvo vakaro
Nepaisant to, kad garbingasis Šateikių dvaras nyksta, pats kaimas dingti nuo žemės paviršiaus tikrai nesiruošia. Gal ir keista, bet gyventojų čia ne mažėja, bet – daugėja: 2011 metais kaime gyveno 575 žmonės, o 2017-ųjų pabaigoje – 591.
Atsakymą į klausimą, kuo šateikiškiai užsiima, suradome užsukę į Kultūros centrą. Pasak jo direktorės Danutės Šatkuvienės, dienomis žmonės išvažinėja į darbus, triūsia savo ūkiuose, vaikai mokosi, o popietėmis ir vakarais visi jie – nuo mažo iki seno – laukiami kultūros centre. „Prieš trejus metus šateikiškiai turėjo tik folkloro ansamblį, o dabar yra ir vokalinis ansamblis, ir dramos studija, ir trys šokėjų kolektyvai. Iš viso turime 119 saviveiklininkų, tad šurmulys čia kas vakarą nutyla tik apie dešimtą valandą“, – pasakojo Danutė.
Pasak direktorės, pradėjusi čia dirbti, ji turėjusi svajonę – kad seniūnija, kaimo bendruomenė, Kultūros centras ir mokykla būtų lyg vienas kumštis. Danutės noras išsipildė: „Turime puikią bendruomenės pirmininkę Mildą Ripkauskienę, šaunų mokyklos direktorių Paulių Zakalskį, aktyvius seniūnijos darbuotojus ir daug kitų entuziastingų žmonių. Kai artėja koks renginys, visi kimbame ir padarome taip, kad susirinkusieji vos į salę sutelpa. O per miestelio šventę nėra kur automobilio pastatyti.“
„Nespėju suktis!“
Taip į klausimą, ar yra ką veikti Šateikiuose, atsakė trijų vaikų mama Akvilina Bertašiūtė. Jauna moteris tikino, kad Šateikiuose jai trūksta ne veiklos, o laiko. „Dirbu mėgstamą choreografės darbą, esu subūrusi tris šokėjų kolektyvus, dalyvauju Šateikių mamyčių klubo veikloje, be to, namuose manęs laukia vyras, trys vaikai, virtuvė. Kada čia nuobodžiausi?“ – entuziastingai kalbėjo moteris.
Šateikiai – Akvilinos gimtinė, jos senelių namai. Tiesa, augo ir mokėsi ji kitur, paskui kartu su vyru išvyko į Norvegiją, kur gimė visi trys jų vaikai. „Buvau meilės emigrantė, vykau ten, kur tuomet gyveno mano vyras. Kai vyriausioji dukra sulaukė mokyklinio amžiaus, turėjome rinktis – gyvenam Norvegijoje ar grįžtam į Lietuvą. Pasirinkome grįžti ir nesigailim“, – pasakojo Akvilina, Šateikiuose gyvenanti nuo 2016-ųjų. O kodėl būtent į Šateikius? „Aš taip norėjau. Mane čia parvedė sentimentai“, – atsakė moteris.
Kalbantis su Akvilina paaiškėjo, kad Šateikiuose ir aplink juos yra kelios dešimtys veiklių ir bendruomeniškų šeimų. „Sužinojusi, kad šateikiškės moterys norėtų sportuoti, pasiūliau joms šokti. Dabar kolektyve „Madamos“ yra apie penkiolika šokėjų, kurioms – nuo 16 iki 47 metų. Susirenkame ne tik tam, kad pajudėtume, bet ir norėdamos pabendrauti, ištrūkti iš namų, atsikvėpti nuo rutinos“, – kalbėjo Akvilina. Paklausta, ką į repeticijas vis lekiančioms moterims sako jų vyrai, jauna šateikiškė nusijuokė: „Jei kažkam atrodo, kad kaimietės tinka tik tvarte ar prie puodų, tai mes tuos stereotipus linkusios laužyti. Galime būti elegantiškos ir gražios. Per pasirodymus išvydę moteris tokiame amplua, net mūsų pačių vyrai būna maloniai nustebinti. Girdėjome, kad ir jie jau norėtų šokius lankyti.“
Na, o Šateikių mamyčių klubas – tai jau ne Akvilinos, o Margaritos Mažonaitės iniciatyvos vaisius. Jis vienija apie 30 jaunų šateikiškių, kurios bendrauja, dalijasi mažųjų auginimo vargais ir džiaugsmais, dalyvauja paskaitose, rengia bendrus pasivaikščiojimus po parką, išvykas su kakava ir vafliais. O vienas didžiausių jų norų – kad Šateikiuose būtų įsteigtas vaikų darželis. Ar tai įmanoma? Mamos sako, kad taip.
Teigiamai į šį klausimą atsakė ir Šateikių pagrindinės mokyklos direktorius P. Zakalskis: „Poreikis didžiulis. Dabar turime 22 tėvelių, kurie savo vaikus tikrai vestų į darželį, parašus. Tad ruošiame paraišką, kurią teiksime prašydami finansavimo. Gavę lėšų, darželiui pritaikytume dalį mokyklos patalpų. Iš pradžių ketiname įsteigti vieną grupę, į kurią priimsime 2–5 metų vaikus. Jei mums pavyktų, džiaugtųsi visi – ir mokykla, ir tėveliai.“
Centras, kuriame laukia ne tik sumuštiniai
Lankydamiesi Šateikiuose, užsukome ir į dar vieną kiekvieną popietę gyvybe pulsuojančią įstaigą – Šv. evangelisto Morkaus parapijai priklausantį Vaikų dienos centrą. Pirmą valandą jame jau radome keliolika vaikų. Vieni tepė sumuštinius ir ruošėsi pietauti, kiti – dalyvavo terapijos užsiėmime. Kaip sakė šio centro socialinė darbuotoja Laura Grudikienė, šios įstaigos lankytojų sąraše – 29 vaikai. Kasdien tiek, žinoma, nebūna, bet vaikų klegesio čia tikrai netrūksta. „Jie čia ruošia pamokas, dalyvauja meniniuose, terapijos, rankdarbių užsiėmimuose, sportuoja, žaidžia“, – pasakojo Laura. Jai antrino ir sumuštinius tepusios
mergaitės: „Mums čia labai patinka. Ir pavalgome, ir pasišnekame. Be to, daug kur išvažiuojame. O ką veiktume namuose? Turbūt tik žiūrėtume į telefoną, valgytume ir miegotume.“
„Žemaičio“ fotografei mielai pozavę ir savo mintimis dalijęsi vaikai nuoširdžiai džiaugėsi tuo, kad Šateikiuose yra toks centras, į kurį jų niekas varu nevaro. Patys ateina, patys į veiklas įsitraukia, patys pietus pasigamina ir įvairiausia patirtimi pasidalija. Pavyzdžiui, kaip, per dangtelį trinktelėjus alkūne, atidaryti stipriai užsuktą agurkų stiklainį.
Kaimo žmogui galvoj – ne tik išgerti
Jau dešimtmetį nuosavoje parduotuvėje besidarbuojanti Adelė sako, kad prie lito žmonės gyveno geriau. „Dabar kaina lyg ir maža, bet ir pinigų piniginėje mažiau –
iš septynių šimtų du belikę. Atrodo, nieko žmogus neperka – pakelį cigarečių, skardinę alaus, kokio maisto, o jau dešimt eurų priskaičiuoji. Sumoka daug,
bet į namus beveik nieko neparsineša“, – mintimis dalijosi moteris.
Adelė pripažįsta, kad netrūksta perkančiųjų stiprųjį alų, spirituotą vyną, rūkalus. „Bet šateikiškiams tikrai ne tik išgerti rūpi. Perka ir saldumynus, ir mėsos, pieno gaminių. Be to, žiūri, kad kuo geresnės kokybės būtų, tų pigiųjų nebenori, nebent šunims. Juk mūsų tvartai tušti, tad parduotuvės šaldytuve turime ir pieno, ir grietinės, ir varškės“, – pasakojo pardavėja.
Pagrindiniai jos pirkėjai esą mokinukai, atlekiantys ir per pertraukas, ir po pamokų. Mėgstamiausias jų pirkinys – vadinamieji „submarinai“. „Kai mokiniams atostogos, ir man, galima sakyti, atostogos“, – juokėsi Adelė.
Anksčiau atrodė, kad kuo greičiau reikia iš čia lėkti
Smagiai nusiteikusi savo kieme mus pasitiko ir 82 metų šateikiškė Irena Kazimiera. Paklausta, kokiomis spalvomis nudažytas vienišo pensininko gyvenimas, moteriškė atsakė: „Nuobodžiauti neturiu kada. Yra keturi katinai, dvi ožkos, ožiukas, vištos. Visus juos reikia sužiūrėti, pamaitinti. O ir namus, kiemą reikia apsikuopti. Nei į bažnyčią, nei į kokius renginius aš neinu, televizoriaus nežiūriu. Prisilinksminau jaunystėje, o dabar vienintelė mano pramoga – radijas.“
Pasak Irenos Kazimieros, nors artimųjų ir neturi, vieniša nesijaučia. Dažnai koks pažįstamas pas ją pasišnekučiuoti užsuka – juk gyvena pačiame gyvenvietės centre. Kartais pati į parduotuvę ar ambulatoriją nueina. Anksčiau, sako, buvo smagiau: „Turėjau kaimynę, bet ji pas vaikus išvyko. Kelios mano draugės jau mirusios. Be to, netekau man pagelbėdavusio žmogaus – vakar jį negyvą Šateikių parke rado. Tik 53 metus teturėjo. Labai dėl  jo širdį skauda, bet ką padarysi“, – apgailestavo močiutė.
Puikia nuotaika su „Žemaičiu“ dalijosi ir gatvėje sutiktos mokyklos ir seniūnijos darbuotojos Sigyta ir Eleonora. Pasak jų, kol buvo jaunos, atrodė, kad Šateikiai labai nuobodūs, kad kuo greičiau reikia iš čia lėkti, bet… Laikas viską sudėliojo į savo vietas, pakoregavo mintis ir prioritetus. Dabar moterys sako: „Tai kad nieko mums čia netrūksta. Turim bažnyčią, ambulatoriją, gyvą mokyklą, aktyvų Kultūros centrą, parduotuvių, asfaltuotus kelius, gerą susisiekimą su aplinkiniais miestais. Turime darbus, jaukius namus, ramų ir patogų gyvenimą. O ko daugiau mums reikia? Juolab kad gyvena čia ne tik senukai, bet ir daug jaunimo – jei būtų šilta, Šateikiuose gal dešimt vežimėlių pamatytumėte!“
Sakoma, kad Lietuvos kaimas sensta ir miršta, bet tai – tikrai ne apie Šateikius. Išvažiuojant teko konstatuoti: viskas čia gerai, žmonės nusiteikę optimistiškai ir viltingai, niekas neniurzga dėl mažų algų ar pensijų ir net ant valdžios nebamba. Na, nebent mums pasisekė nesutikti nė vieno rimtai ant gyvenimo supykusio šateikiškio.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...