Tikimasi, kad daugės dviratininkų ir važiuojančiųjų autobusais

Neseniai Savivaldybėje pristatytas Plungės miesto darnaus judumo planas, kurį Savivaldybės administracijos užsakymu parengė uždarosios akcinės bendrovės „Atamis“ ir „Smart Continent LT“. Europos Sąjungos iniciatyva šiuos planus rengiasi visi šalies miestai. Juose numatyta, kaip susisiekimo infrastruktūrą pagerinti iki 2020 metų, o paskui – iki 2030-ųjų. Planą pristatė „Atamio“ projektų vadovas Marius Noreika.Į specialistų parengtą planą įtraukta esamos judumo situacijos Plungės mieste analizė, veiksmų planas iki 2020 m. ir iki 2030 m. bei ekonominis pokyčių vertinimas. Beje, pateiktas ne vienas, o du šio plano variantai. Įgyvendinti vieną kainuotų 8 milijonus eurų, kitą – daugiau nei 16 milijonų. Pasak M. Noreikos, planas parengtas atsižvelgiant į Plungės miesto specifiką, gyventojų ir svečių poreikius, vadovautasi Plungės miesto bendruoju planu, Plungės miesto ir jo prieigų transporto srautų ir infrastruktūros specialiuoju planu ir kitais dokumentais bei gerąja kitų miestų praktika.
Atlikta analizė rodo, kad šiuo metu pėstute vaikšto 37 procentai plungiškių. Jei judumo tendencijos nekis, ateityje pėsčiųjų sumažės iki 25 procentų. Važiuojančiųjų dviračiais dabar  – vos 2 procentai. Kadangi ši transporto priemonė vis populiarėja, tikėtina, kad dviratininkų skaičius augs iki 3 procentų. Važiuojančiųjų viešuoju transportu dabar – 9 proc., bet tikėtina, kad ateityje skaičius tik mažės – iki 7 procentų. Nuosavu transportu naudojasi 52 proc. plungiškių, na, o ateityje jų gali padaugėti net iki 65 procentų.
Šie skaičiai specialistų netenkina, todėl ir ruošiamas darnaus judumo planas, kurį įgyvendinus, padėtis turėtų keistis į gerąją pusę. Tiesa, pėsčiųjų skaičius galėtų išlikti toks, koks yra. Dviratininkų statistiką tikimasi išauginti iki 11, važiuojančiųjų viešuoju transportu – iki 12 procentų. Na, o automobilių skaičių norima sumažinti – iki 40 procentų.
Kad to būtų pasiekta, visų pirma, būtina atnaujinti viešojo transporto punktus, įsigyti naujų šiuolaikiškų transporto priemonių, optimizuoti autobusų maršrutus, gatvėse įrengti daugiau įvažų, laukimo paviljonų keleiviams. Galvojant apie pėsčiuosius ir dviratininkus, siūloma tiesti naujus šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus, atnaujinti esamus. Žinoma, visi jie turėtų būti sujungti į vieną tinklą.
Pasak M. Noreikos, Susisiekimo ministerija į šį planą neleidžia įtraukti gatvių asfaltavimo, bet… „Plungėje daug žvyrkelių, prie kurių neįrengsi nei šaligatvių, nei takų, todėl bent dalį jų siūlytume įtraukti į planą kaip būtinus asfaltuoti. Vien tam, kad būtų galima įrengti infrastruktūrą pėstiesiems, dviratininkams“,  – sakė projektų vadovas.
Numatyta ir daugiau naujovių: saugios stoginės dviračiams (prie mokyklų, prekybos centrų, daugiabučių namų, stočių ir kitų traukos objektų), apšviestos perėjos, mokamos automobilių stovėjimo vietos miesto centre, elektromobilių įkrovimo vietos, išmanieji šviesoforai, greičio ribojimas tankiai apgyvendintose gatvėse, daugiau žiedinių, šviesoforais reguliuojamų sankryžų, vaizdo stebėjimo kamerų.
Už kokius pinigus visa tai turėtų būti įrengta? Pasak rengėjų, galima pretenduoti į Europos Sąjungos fondų paramą, bet dalį lėšų tektų numatyti ir Savivaldybės biudžete.
Susirinkimo dalyviai planui pritarė. Jei tik jis kada nors bus įgyvendintas, susisiekimo sistema mieste taps saugesnė, darnesnė, visiems prieinamesnė ir efektyvesnė. Tik iš kur tuos milijonus paimti? Jei jų nebus, dokumentas tiesiog atguls į stalčių.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...