Sprendė rudo vandens problemą

Praėjusią savaitę Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis surengė pasitarimą, į kurį pakvietė UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ direktorių Alvydą Rojų, Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką Mykolą Pronckų, Rietavo miesto seniūną Petrą Lengvenį ir kitus. Prie apskrito stalo gvildenta, ką daryti, kad ateityje rietaviškių namuose iš čiaupų nebetekėtų rudas vanduo – toks, kokiu gyventojai buvo priversti naudotis per Velykas.
Šis pasitarimas suorganizuotas reaguojant į tai, kad Velykų dienomis rietaviškių namuose iš čiaupų tekėjo prastos kokybės ir dar prastesnės spalvos vanduo. Už tai nuo gyventojų kliuvo ir „Rietavo komunaliniam ūkiui“, ir Savivaldybės vadovams – kad šie nesirūpina bendrovės teikiamų paslaugų kokybe.
Kaip sakė A. Rojus, anksčiau jie nesuprasdavę, kodėl kartais Rietave iš čiaupų nei iš šio, nei iš to pradeda tekėti rudas vanduo. Ir tik dabar išsiaiškino šios problemos priežastį. Esą vanduo paruduoja tada, kai ugniagesiai iš mieste įrengto priešgaisrinio hidranto užpildo savo cisternas. „Po to, kai prieš Velykas Rietavo savivaldybėje degė pievos, pastebėjome, jog prie hidranto stovi gaisrininkų mašina. Iškart po to pradėjo tekėti rudas vanduo. Taip išsiaiškinome problemos priežastį“, – kalbėjo A. Rojus.
Ugniagesių gelbėtojų vadas M. Pronckus neneigė, kad po gaisro turėjo pripildyti cisternas, todėl pasinaudojo tam skirtu hidrantu. „Paprastai vandenį imame iš telkinių, – sakė M. Pronckus. – Bet šįkart dėl atlydžio prie vandens artintis baiminomės – kad neužklimptų keliasdešimt tonų sverianti mašina. Todėl pasinaudojome hidrantu.“
Pasak M. Pronckaus, vandens paimama nedaug – iki 10 kubinių metrų. UAB „Plungės vandenys“ pageidauja, kad ugniagesiai kaskart praneštų, kada ir kiek vandens paėmė iš hidranto, tad jiems visada atsiskaitoma. „Rietavo komunalinis ūkis“ iki šiol tokio reikalavimo nekėlė, tad gaisrininkai įmonės ir neinformuodavę.
A. Rojus pripažino, kad 10 kubinių metrų vandens nėra labai daug. Dėl to įmonė didelių nuostolių nepatiria, bet… Traukdami vandenį, ugniagesiai jį taip išjudina, kad pradeda tekėti rudas. Ir tai trunka keletą dienų. „Kol grįžtame į įprastas vėžes, apie 200 kubinių metrų vandens turime nuleisti. Žmonės dėl to pyksta, o visa „garbė“, žinoma, tenka komunalininkams, nors mes čia niekuo dėti“, – kalbėjo bendrovės direktorius.
Pasak A. Rojaus, jei gaisrininkams vandens reikės gaisrui gesinti, žinoma, nieko čia nepadarysi – teks jungtis prie hidranto. Bet jeigu reikės cisterną pripildyti po gaisro, komunalininkai siūlo važiuoti į jų teritoriją ir naudotis ten esančiu hidrantu, kuris neprijungtas prie miesto tinklų, arba tvenkinuku, prie kurio privažiuoti galima bet kuriuo metų laiku. „Taip išspręstume rudo vandens problemą“, – siūlė direktorius.
M. Pronckus sakė su savo darbuotojais pakalbėsiąs, bet dėl kolegų, atvykstančių iš kitų miestų, jis garantuoti negalįs. „Jeigu reikės pripildyti cisterną, jie, pamatę hidrantą, juo naudosis. Juk tam jie ir įrengti. Jei kartu gesinsime gaisrą, galime jiems pasakyti, kur važiuoti, bet visko gali pasitaikyti“, – perspėjo ugniagesių gelbėtojų vadovas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...