Įkainiai už kelių priežiūrą – trečdaliu didesni

21708-11384„Reikia pripažinti, kad opiausia mūsų problema – keliai, tiksliau – žvyrkeliai, dėl kurių priežiūros sulaukiame daugybės gyventojų skundų“, – ketvirtadienį į pasitarimą susirinkusiems seniūnams sakė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Be šios, aptartos ir kitos problemos: melioracija, žemės ūkis, pavasarinis aplinkos tvarkymas.
Naujas rangovas, nauji įkainiai
Dabar, kol įšalas dar neišėjęs, greideriuoti kelius gana sudėtinga, bet kai kurie seniūnai jau ėmėsi darbų. Medingėnų seniūnė Salomėja Čiesnienė sakė, jog pagrindiniai keliai jau nulyginti. Rietavo kaimiškojoje seniūnijoje, kaip sakė jos seniūnas Romanas Jurčius, jau nugreideriuoti du trečdaliai kelių. Daugėdiškiai ir tveriškiai darbų pradžios dar tebelaukia. „Kiek žinau, kelininkai greideriuoti pradės rytoj. Pagrindinėje gatvėje vyko kabeliavimo darbai, tai laukėme, kol viskas bus užbaigta“, – sakė Daugėdų seniūnė Asta Globienė. „Mes bandėm greideriuoti neišėjus įšalui. Paviršių nubraukėm. Kurį laiką buvo gerai, bet trumpai, taigi šis sumanymas nepasiteisino“, – patirtimi dalijosi R. Jurčius.
„Žmonės dėl kelių labai pikti. Baisu net klausytis, – sakė meras A. Černeckis. – Greideriuojam, mokam pinigus, o kokybės nėra. Gal geriau būtų buvę išlaukti.“ Jam antrino ir Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjas Juozas Albauskas, akcentuodamas, jog pinigai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos jau gauti, sutartys su rangovais sudarytos, tad seniūnai jau gali tvarkytis.
Seniūnams pranešta ir prasta žinia – Kaimo priežiūros ir plėtros programos lėšų padaugėjo tik 12 tūkstančių, o įkainiai už kelių tvarkymą pakilo trečdaliu.
 „Organizavom konkursą, dalyvavo penkios įmonės. Išsirinkom „Žemaitijos kelius“, kurių įkainis buvo pats mažiausias, bet vis tiek trečdaliu didesnis nei turėjom. O tai reiškia, kad už turimas lėšas mažiau darbų begalėsim atlikti“, – sakė J. Albauskas.
Melioracijai reikia ypač daug lėšų
Meras A. Černeckis minėjo neseniai buvęs Vilniuje, kur aptarė Žemės ūkio ministerijos parengtą naują melioracijos darbų organizavimo tvarką. „Iš trijų variantų pasirinkome tą, kuris, mūsų nuomone, priimtiniausias Lietuvai. Teikėm pastabas dėl upelių, griovių, vamzdynų priežiūros. Mat dalį jų norima perduoti ūkininkams, tačiau neaišku, ar šie bus pajėgūs viską sutvarkyti“, – pasakojo meras.
Pasak A. Černeckio, svarstytas ir melioracijos finansavimo klausimas. Šiai sričiai reikia ypač daug lėšų, tad galvojama, kaip jas sukaupti – gal įvesti rinkliavą, gal naudoti lėšas, surinktas kaip žemės ir žemės nuomos mokestį. „Bet pinigų reikia tiek, kad visų per minėtuosius mokesčius surinktų lėšų nepakaktų, – akcentavo Savivaldybės vadovas. – Tad ūkininkai melioraciją raginami tvarkyti organizuotai, susibūrus į asociacijas.“
Mero teigimu, daug klausimų kyla ir dėl hidrotechninių įrenginių. Mat esama atvejų, kai vandens telkinys yra parduotas ar išnuomotas privatininkui, o užtvankos įrenginys paliktas Savivaldybės žinioje. Dauguma jų – avarinės būklės, o pinigų jiems tvarkyti neskiriama.
Nevalas būtina paraginti
Savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė seniūnams priminė, kad netrukus vyks kasmetinė tvarkymosi akcija „Darom“. Nutarta jai skirti ne vieną, o keletą dienų, kad visiems būtų patogu prisiderinti laiką. „Skirsime lėšų maišams, pirštinėms, patalkio arbatai ir sausainiams. Būtina atkreipti dėmesį į pakeles, į jaunimo susibūrimo vietas, nes ten daugiausia šiukšlių“, – sakė ekologė. Meras jai replikavo: „Būtina ten ir patį jaunimą nuvesti, kad savo mėgiamas vietas apsigerbtų.“
V. Andrijauskienės teigimu, sumanymas organizuoti akciją „Darom“ buvo puikus, bet dabar daug kas nuo pagrindinių jos organizatorių atsiriboja ir tvarkosi savo nuožiūra. „Organizatoriai yra įkūrę viešąją įstaigą, nuolat prašo padėti jiems išsilaikyti, siuntinėja daug laiškų, įvairiausių pranešimų, informacijos. Esame tiesiog užversti“, – kalbėjo ekologė. Jai pritarė ir seniūnė A. Globienė: „Aš pritariu, kad tvarkytis reikia, bet ta akcija kažkaip išsigimė.“ Meras išsakė mintį, kad galbūt ir Rietavui reikėtų atsiriboti nuo akcijos, o kasmet pavasarį, tarkim, artėjant Velykoms, imti ir apsitvarkyti.
A. Černeckis visus ragino imtis iniciatyvų, kad ir miestas, ir kaimo seniūnijos būtų ir saugios, ir patrauklios akiai. Pasak jo, išjudinti reikia ne tik įstaigas, bet ir privatų sektorių – verslo įmones, daugiabučių, individualių namų gyventojus. Matant netvarką, reikia ieškoti šeimininkų ir juos drausminti – kad nebūtų apleistų ir neprižiūrimų pastatų, kiemų, teritorijų. „Asmeniškai man į akis krito vienos parduotuvės miesto centre aplinka – taip nešvaru, kad net į vidų užsukti nebesinori. Kai tokia netvarka, iškart įspūdis, kad baisūs nevalos gyvena. Tokius reikia paraginti“, – mintimis dalijosi  meras.
Vietos ūkio skyriaus vedėjas J. Albauskas iškėlė klausimą dėl lentelių su gatvių nuorodomis statymo. Pasak jo, dėl to pretenzijas reiškia valstybinė įmonė „Kelių priežiūra“, nepageidaujanti, kad tokios lentelės būtų statomos šalia gatvių, jiems priklausančiose teritorijose. Tokios nuorodos esančios ne kelio, o tik informaciniai ženklai, kurie blaško vairuotojų dėmesį ir yra pertekliniai. „Kelininkai sako, kad tos lentelės – tik lėšų švaistymas. Taigi turime nuspręsti, ką su jomis darysime. Juolab kad planuojame naujų statyti.“ Seniūnai suabejojo: nuorodos į gatves lyg ir neprošal, ypač – svečiui, bet, kita vertus, juk šiais laikais be navigacijos niekas niekur nebevažiuoja.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...