Svečiuose – Liudas Mažylis

DSC_0122Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija sulaukė ypatingo svečio – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio. Šis žmogus prieš metus tapo kone šalies didvyriu, mat didelei visų nuostabai Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.

Matyt, buvo tik laiko klausimas, kada L. Mažylis apsilankys Alsėdžiuose, mat ant jį išgarsinusio surastojo dokumento, be kitų, puikuojasi ir iš Alsėdžių valsčiaus kilusio signataro S. Narutavičiaus parašas – lygiai toks, kokiu kartu su signataro portretu Alsėdžių bei Plungės jaunimas neseniai papuošė gimnazijos išorinę sieną.
Profesoriui turbūt buvo žinoma, kaip alsėdiškiai puoselėja garsiojo kraštiečio atminimą, mat vykdamas pas juos gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Daivai Gramalienei jis prasitarė, kad jam kiek sunkoka važiuoti į tokią vietą, kur vienas mylimas labiau nei likę 19. Netrukus tapo aišku, jog profesorius turėjo omenyje dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų, tarp kurių – ir alsėdiškių ypač gerbiamas S. Narutavičius.
Svečias sakė, kad jam dažnai tenka žmonėms aiškinti, jog visų 20-ies signatarų indėlis pasirašant Nepriklausomybės Aktą buvo vienodai svarbus, ir kad jis negalintis išskirti kurio tai vieno, labiau nusipelniusio pagarbos. Esą pernai, apsilankęs JAV, kur susitiko su vietos lietuviais, jis pateko į keblią situaciją, mat jį į šalį pasivedusi signataro Jono Vileišio dukra mygo pripažinti, jog akto tekstą sukūrė jos tėvas.
Profesorius sakė negalėjęs to nei patvirtinti, nei paneigti. Bet pridūrė vėliau su ekspertų pagalba išsiaiškinęs, jog jo atrastas dokumentas buvo surašytas daktaro Jurgio Šaulio ranka. Beje, kad Berlyne buvo rastas rankraštinis variantas, ir istorikams, ir pačiam L. Mažyliui sukėlė didelę nuostabą, mat kažkodėl manyta, jog Nepriklausomybės Aktas buvo spausdintas mašinėle.
„Bet gyvenimas nestovi vietoje. Nesinori nuobodžiauti. Su kolege laimėjome valstybės finansavimą, tad dabar turime galimybę važinėti po archyvus, rinkti istorinę medžiagą ir leisti leidinius“, – sakė profesorius. Į Alsėdžius jis atsivežė ir pristatė dar visai šviežią savo pirmąją knygą „99 metai po įvykio“ bei prasitarė, jog pakeliui – ir antroji jo knyga.
„Buvau kolekcininkas ir avantiūristas, o dabar tapau dar ir rašytoju debiutantu“, – sakė kaip visad šmaikštus L. Mažylis. Bet svečias apie save ir savo debiutinį kūrinį nedaugžodžiavo. Jis apgailestavo, jog tiems 20-čiai vyrų, kurie paskelbė apie Lietuvos nepriklausomybę ir savo parašais patvirtino šį faktą, vis dar skiriama per mažai dėmesio.
„Jei Holivudas apie kiekvieno jų gyvenimą pastatytų po filmą, galiu garantuoti – tai būtų 20 pasaulyje žiūrimiausių filmų“, – sakė L. Mažylis, prisiminęs itin spalvingas šių asmenų biografijas. Kalbėdamas jis nepamiršo trumpai apžvelgti ir S. Narutavičiaus gyvenimo vingių. Alsėdiškiai teiravosi, ką atsakyti bičiuliams lenkams, kurie savinasi šią istorinę asmenybę, primindami, jog jis savo pavardę rašė su dviguba V. „Galite jiems priminti, jog tuo metu buvo tokia tradicija – visa Lietuvos bajorija buvo lenkakalbė. O S. Narutavičius, nors ir buvo Lenkijos prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus brolis, Lietuvos Taryboje atstovavo Alsėdžių valsčiui“, – priminė istorikas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...