Ar patirtas košmaras vertas tik pusantro tūkstančio eurų?

Būtent tokios pinigų sumos – 1500 eurų – 1993-iaisiais gimęs Kęstutis Stulgys sulaukė iš savo skriaudikų po to, kai šie jam grasino ginklu, mušė bei kankino elektra. Sunkiai protu suvokiama istorija nutiko praėjusių metų rugpjūčio antrosios vakarą Rietavo savivaldybėje, tačiau visi taškai sudėlioti tik praėjusį pirmadienį, kada Plungės apylinkės teismo rūmuose pagaliau buvo apklaustas nukentėjusysis. Į posėdį jį atvesdino policijos pareigūnai. Tokią nutartį teisėja priėmė po to, kai pastarasis ilgą laiką vengė rodytis teisme.

Skaitytojams primename, jog Kėdainių rajono gyventojas K. Stulgys tapo savo darbdavio – Skaborų kaime gyvenančio ir stambų ūkį valdančio, nė karto neteisto, nevedusio Tomo Stancelio (g. 1979 m.) bei jo bendro – Vatušių kaime gyvenančio ir Norvegijoje dirbančio, devynis kartus už vagystes, plėšimą bei viešosios tvarkos pažeidimą jau teisto Vaido Versecko (g. 1991 m.) – auka. Vyrai samdinį sumanė „paauklėti“ po to, kai šis esą pavogė piniginę.
Gruodį teisme apklausiamas T. Stancelis pasakojo, jog prieš kelias dienas iki įvykio, dėl kurio jis ir jo draugas atsidūrė teisiamųjų suole, dingo jo piniginė su nemaža suma pinigų. Esą atsirado mačiusiųjų, kaip iš jo gyvenamojo namo, esančio Skaborų kaime, išėjo K. Stulgys, kuris jau kelis mėnesius dirbo jo ūkyje. Būtent po to ir pasigesta piniginės. Ūkininkas teisme aiškino apie vagystę pranešęs pareigūnams. Pastarieji apklausė galimą ilgapirštį, tačiau atsisakė priimti T. Stancelio pareiškimą.
Ūkininkas nusprendė tiesą išsiaiškinti pats. Į pagalbą pasitelkė bičiulį V. Versecką. Teisme T. Stancelis tikino, jog iš anksto niekas nebuvo planuota. Jam tik rūpėjo, kad K. Stulgys prisipažintų pavogęs piniginę. Bet šis nė neketino to padaryti. Atvirkščiai – neigė ją pasisavinęs.
Tada nutarta samdinį pagąsdinti rimčiau. Būnant ūkininko kieme, V. Verseckas atkišo šaunamąjį ginklą ir, grasindamas juo, liepė kėdainiškiui lipti į bagažinę. Pasak T. Stancelio, K. Stulgiui įlipus, jiedu su V. Versecku iš garažo pasiėmė beisbolo lazdą, lipnios juostos, virvę ir elektros laidų. Susidėję viską į automobilį, nuvažiavo prie už kelių kilometrų, Žeberių kaime, esančio malūno.
Pasiruošę egzekucijai įrankius, skriaudikai išlaipino iš bagažinės ir savo auką. Tada lipnia juosta jam už nugaros surišo rankas ir atsivedė į sandėlį. Čia rankas dar apvijo virve, kurią pakabino ant sijos.
O tada jau prasidėjo žiaurioji šio kraupaus nusikaltimo dalis: ūkininkas surištam savo darbuotojui vožė į veidą, o jo bendras kelis kartus įvairias jo kūno vietas palietė kibirkščiuojančiais elektros laidais. Dėl to K. Stulgiui buvo nustatyti nudegimai ant nugaros ir pečių. Egzekutoriai prieš savo auką naudojo ir psichologinį smurtą – grasino, jei šis neprisipažins, nuskriausti ir jo artimuosius.
Ūkininkas neigė mušęs darbininką ir tikino jam negrasinęs. Apklausiamas teisme bandė aiškinti, kad nematė, ar jo draugas kratė K. Stulgį elektra, nes iš baimės, kurią patyrė išvydęs kibirkščiuojant laidus, esą nusisuko.
Tiesa, T. Stanceliui teko aiškinti ir tai, kokiomis aplinkybėmis jo namuose atsirado medžioklinio šautuvo šovinių ir orinis šautuvas. Ūkininkas pasakojo seniau norėjęs tapti medžiotoju, tačiau, nebaigęs tvarkyti visų formalumų, tad medžiotojo pažymėjimo taip ir negavo. Šovinius tikino gavęs dovanų, o orinis šautuvas esą jau seniai kabėjęs namie ant sienos, dar nuo tų laikų, kai buvo leidžiama tokius turėti.
Priešingos pozicijos nagrinėjant bylą teisme laikėsi V. Verseckas. Jis nebandė išsisukinėti nuo jam mestų kaltinimų ir, pripažindamas kaltę, ėmė „piešti“ šiurpaus nusikaltimo paveikslą. Pasakojo pakėlęs K. Stulgio marškinėlius, tada suglaudęs laidus, šie ėmė kibirkščiuoti ir taip esą nudegino auką. „Po to su pagaliais, prie kurių buvau pritvirtinęs laidus, vieną ar du kartus jam įdūriau į šonus. Antrą kartą kai dūriau, man regis, laidai jau buvo iškritę iš elektros lizdo. Dar paklausiau Stulgio, ar duoda elektros. Jis atsakė, kad ne“, – kalbėjo V. Verseckas.
Balandžio 23-ąją vykusio posėdžio metu pagaliau apklaustas ir pats K. Stulgys, kuris dėl įvairių priežasčių vis neatvykdavo į posėdžius, dėl to į pastarąjį buvo atvesdintas policijos pareigūnų.
Jaunas vyras pasakojo, jog darbdavio nemalonę jis užsitraukė po to, kai šiam dingo piniginė. Jos dingimo aplinkybes bandė aiškintis pareigūnai. Pastarieji jį net buvo išsivežę apklausai, iš kurios atgal parsigabeno T. Stancelis ir V. Verseckas.
K. Stulgys prisiminė, jog į skaboriškio namus buvo iškviesta ir kažkokia ekstrasensė – po šios „regėjimų“ jis atsidūrė bagažinėje. Ūkininko ir jo draugo auka tapęs vyras pasakojo, jog lipo į bagažinę, nes jam buvo grasinama ginklu.
Nukentėjusysis prisiminė, jog truputį pavažiavusi mašina sustojo. Spėliojo, kad galbūt tada pasirūpinta egzekucijai reikalingomis priemonėmis, buvusiomis ūkiniame pastate. Vėliau nuvažiuota į malūną, esantį Žeberiuose. K. Stulgys aiškino, jog tada T. Stancelis jam smogė kumščiu, taip sužalodamas ausį ir lūpą, joje – iki šiol randas.
Prisimindamas kiekvieną košmariško vakaro detalę, nukentėjusysis pasakojo, kaip jam buvo surištos rankos, kaip virvė  permesta per siją ir jis pakeltas į viršų. Buvęs samdinys iki šiol prisimena patirtą skausmą, kuris vėliau tik stiprėjo, mat neliko nepanaudoti ir ant dviejų pagalių pritvirtinti ir į elektros lizdą įkišti laidai. Jais aukos kūną (nugarą, kojas, šonus ir kitas kūno vietas) lietė
V. Verseckas. Ne gana to, K. Stulgiui buvo grasinama. Esą jei jis nepripažins vogęs, kentės ir jo artimieji.
Vėliau skriaudikai išvažiavo. Tuo pasinaudodamas K. Stulgys išsivadavo iš pančių ir spruko. Bijodamas būti pastebėtas ir sučiuptas, bėgo laukais ir miškais. Kiek tik kojos neša jis lėkė į Giliogirio kaime esančius mamos namus. Iki pastarųjų nuo kankinimo vietos – beveik dvidešimt kilometrų, todėl ten jis atsidūrė tik apie pirmą valandą nakties. Apie patirtą košmarą K. Stulgys ryte pranešė policijai.
Sunku net įsivaizduoti, kiek skausmo, streso bei baimės teko patirti jaunam vyrui, todėl nustebino jo pareiškimas, kad su savo egzekutoriais jis susitaikė. Šie esą atlygino ir žalą, todėl jis neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta. Dar labiau nustebino skriaudikų sumokėta pinigų suma, kuri siekė vos pusantro tūkstančio eurų (civiliniame ieškinyje buvo nurodyti 10 000 eurų). Nejaugi patirtas košmaras vertas tik pusantro tūkstančio eurų? Jau po posėdžio K. Stulgys aiškino norintis tik kuo greičiau viską pamiršti.
Prokurorė teismo prašė T. Stancelį nuteisti subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant metams, bei įpareigoti skaboriškį tris mėnesius lankyti elgesio pataisos programą. Kur kas griežtesnė bausmė pasiūlyta daugybę kartų teistam V. Verseckui – jį siūlyta dvejiems metams pasiųsti į belangę.
Teisiamųjų advokato Irmanto Balčiūno įsitikinimu, pasiūlyta bausmė – per griežta, nes kaltinamieji susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam žalą. Advokato teigimu, netgi galimas bylos nutraukimas teisiamuosius atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pasinaudodami paskutinio žodžio teise, dar kartą teisme prakalbo ir T. Stancelis bei V. Verseckas. Abu atsiprašė K. Stulgio ir tikino besigailintys tokio poelgio. Esą norėjo tik pagąsdinti.
Teismas savo poziciją išsakys gegužės pradžioje, kai bus skelbiamas nuosprendis.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...