Bibliotekoje – diskusija su mokytojais

Diskusijoje dalyvavo (iš kairės): G. Rimeikis, L. Petraitienė-Petrauskienė, D. Daukšienė ir V. Vaitkus

Diskusijoje dalyvavo (iš kairės): G. Rimeikis, L. Petraitienė-Petrauskienė, D. Daukšienė ir V. Vaitkus

Neseniai Plungės viešojoje bibliotekoje surengta jaunimo diskusija su mokytojais. Pasikalbėti įvairiomis temomis buvo pakviestas mokytojo duonos ragavęs Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, beveik dvidešimties metų pedagoginio darbo patirtį turinti „Saulės“ gimnazijos vyr. biologijos mokytoja Dalia Daukšienė, daugiau nei trisdešimt metų mokytojaujanti Platelių gimnazijos anglų kalbos mokytoja Lolita Petraitienė-Petrauskienė bei Viktoras Vaitkus – penkiasdešimties metų darbo patirtį sukaupęs „Ryto“ pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas. Apie juos susirinkusieji – įvairių klasių moksleiviai – renginio metu sužinojo daug įdomių dalykų.

Diskusijoje dalyvavusių buvusių ir esamų pedagogų pirmiausia teirautasi, kas pastūmėjo rinktis mokytojo profesiją. G. Rimeikis, kuris mokytojo „rūbą“ matavosi vos trejus metus, prisipažino, jog apie pedagogo profesiją niekada negalvojo. Lūžis įvyko vienuoliktoje klasėje, kurioje, kaip jis pats sakė, teko susidurti su ne itin geru istorijos mokytoju. Būtent tada vaikinas sau pasakė, kad taps mokytoju ir bus daug geresnis nei minėtasis. „Be to, man visada patiko darbas su jaunimu“, – atviravo G. Rimeikis.
Plateliškė L. Petraitienė-Petrauskienė prisipažino, jog mokytojo specialybę ji pasirinko atsitiktinai. Esą jai rūpėjo studijuoti sostinėje. Draugei pasirinkus anglų kalbos mokytojos studijas, jos pavyzdžiu pasekė ir ji. „Saulės“ gimnazijoje mokytojaujanti D. Daukšienė sakė, jog ją įkvėpė kitos mokytojos pavyzdys. Tiesa, pedagogės karjerą ji pradėjo kaip darbų mokytoja.
O žodžių kišenėje neieškantis ir humoro jausmo nestokojantis kūno kultūros mokytojas V. Vaitkus pasakojo, jog sportas jį lydėjo visą gyvenimą. Dar vaikystėje visos vasaros būdavo leidžiamos žaidžiant futbolą, o žiemos – ledo ritulį. Tad baigus vidurinę, V. Vaitkui nekilo abejonių, kur stoti. Jis pasirinko tuometį Kauno kūno kultūros institutą. „Dirbti pradėjau gal nuo 16-os metų, nes labai norėjau nusipirkti televizorių, kad galėčiau matyti Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes“, – prisipažino pedagogas.
Diskusijoje dalyvavusiems moksleiviams buvo labai smalsu sužinoti, kokie mokytojai buvo mokykloje, būdami mokiniai. V. Vaitkus prisiminė, jog sunkiausia į pamokas buvo eiti, kai už lango – saulė ir šiluma. Tada esą norėjosi tik sportuoti, todėl rugsėjo mėnesį jis ir jo bičiuliai retai mokyklos suolą pasiekdavo. O mokykloje tada mokykloje drausmė buvo visai kitokia. „Sėdėdavome suoluose gražiai rankeles sudėję ir tylėdavome. Jei kas prasižiodavo ar ką padarydavo, tam tuoj prieš akis metrinė liniuotė sušmėžuodavo“, – pasakojo V. Vaitkus.
D. Daukšienė iškart prisipažino, jog buvo „žiauri“ mokinė. Esą visada gerai mokėsi, aktyviai reiškėsi mokyklos gyvenime, tačiau buvusi labai išdykusi. Kaip pati svarstė, gal dėl to, kad geriausi jos draugai buvo berniukai. „Tiek dūkdavome, kad kone kasdien namo grįždavau su nuo mokyklinės uniformos prijuostės nuplėšta apačia. Mama vis klausdavo, ką veikiu, kad tokia parkulniuoju?“ – prisiminė mokytoja.
Išdaigų būdamas mokiniu yra prikrėtęs ir G. Rimeikis. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas pasakojo, kaip išdaužė mokyklos langą bei prie radiatoriaus pririšo bendraklasį. L. Petraitienė-Petrauskienė tikino buvusi gera mokinė, nes tėvelis buvo žinomas, todėl ji buvo labiau pastebima nei kiti vaikai.
Renginio metu diskutuota ir apie mokytojų pravardes. Dauguma jų net nežinojo, ar tokių turi. Tik V. Vaitkus neslėpdamas pasakė, jog dar mokyklos laikais jam prilipusi „skrandžio“ pravardė lydi iki šiol. Bet jis nepyksta. Susirinkę moksleiviai nesulaikė juoko, išgirdę, kokių kyšių už geresnį pažymį yra sulaukę mokytojai. V. Vaitkus šypsojosi prisiminęs, jog jam buvo atnešta plytelė šokolado ir alaus butelis. Bet pridūrė atsisakęs tiek vieno, tiek kito. Dar labiau visus prajuokino mokytoja D. Daukšienė, prisipažindama, kad iš kaime gyvenusios moksleivės, kaip padėkos, yra sulaukusi šaldytos mėsos gabalo.
Buvo prisiliesta ir prie santykių mokytojų kolektyve temos, tačiau pedagogai nebuvo linkę atvirauti. Ypač įdomų klausimą diskusijos dalyviams pateikė viena moksleivė. Ji klausė, ar iš tikrųjų mokiniai bukėja, kaip dažnai teigiama. Bet mokytojai visi it susitarę tikino, jog taip tikrai nėra. Atvirkščiai – dažnai mokiniai savo gebėjimais net lenkia mokytojus, ypač technologijų atžvilgiu. Tik šiuolaikiniai mokiniai – labiau atsipalaidavę, turintys mažiau atsakomybės ir visada norintys greito rezultato. „Visais laikais buvo tokių mokinių, kurie į mokyklą ateina mokytis, ir tokių, kuriems svarbu prastumti dieną“, – sakė pedagogai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...