Paaiškėjo, ką apie lyčių lygybę manoma savivaldybėse

„Man Savivaldybėje jokių karjeros galimybių nėra, nes aš esu moteris“, – taip lyčių nelygybės barjerus apibūdino vienos Savivaldybės švietimo skyriaus darbuotoja. Tačiau dešimtyje regionų atliktas tyrimas atskleidė, kad jų vadovai ir darbuotojai nepastebi moterų ir vyrų nelygybės nei savo įstaigoje, nei savo rajone.

Merai baiminasi „atvirkštinės vyrų diskriminacijos“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu buvo apklaustas 71 respondentas, tarp kurių buvo savivaldybių merai, administracijos direktoriai, švietimo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėjai, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kokybinį tyrimą atlikę mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip savivaldose vykdoma lyčių lygybės politika ir kiek motyvacijos tam turi skirtingos savivaldybės.
Tyrimas buvo vykdomas dešimtyje savivaldybių: Akmenės, Alytaus, Birštono, Jonavos, Pasvalio, Rietavo, Tauragės, Ukmergės bei Vilniaus miesto.
„Nuo dūšios galvoju, kad tai tikrai nėra ta bėda, dėl kurios reikėtų eiti iš proto“, – taip atsiliepė vienos Savivaldybės administracijos direktorius. Dauguma apklaustųjų teigė tą patį: lyčių nelygybė yra išspręsta problema, todėl savivaldos gyvenimui neaktuali. Švietimo skyrių darbuotojai sutartinai jiems pritarė, teigdami, kad „šita problema neiškyla“.
Kiek kitaip apie lyčių nelygybę atsiliepė merai. Jie pripažino, kad lyčių nelygybės politika yra svarbi, daugelis sugebėjo įvardyti tokias problemas kaip moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas, šeimos ir darbo derinimas, smurtas prieš moteris. Tačiau net pusė jų laikėsi nuomonės, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas ir šių problemų sprendimas gali pavirsti „atvirkštine vyrų diskriminacija“.
Apklausa atskleidė ir moterų žeminimą
Didžiausią sąmoningumą moterų ir vyrų lygybės klausimais rodė socialinės paramos skyrių vadovai. Jie dažniau negu kiti atpažino nelygybės problemas savo darbo praktikoje: akcentavo, kad nuo smurto labiau nukenčia moterys, kad dėl socialinės paramos dažniau kreipiasi tai pat moterys, todėl joms suteikiama pagalba yra efektyvesnė.
Šie specialistai pabrėžė ir vidines įstaigų problemas. Jų teigimu, socialinio darbuotojo profesijos vyrai beveik nesirenka, juos atbaido menkas profesijos prestižas ir maži atlyginimai. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į atlyginimų netolygumus pačiose savivaldybėse. „Tarp darbuotojų tas moters atlygis yra žemesnis už vyro, užimančio tas pačias pareigas. Tai turbūt diskriminuoja mano skyriaus darbuotojus“, – pastebėjo vienas skyriaus vadovas.
Apklausa atskleidė ir daug vidinių savivaldybių problemų, kai, pavyzdžiui, vadovaujančius postus užimantys vyrai leidžia sau netinkamai pajuokauti apie moteris, skeptiškai vertina moterų galimybes siekti paaukštinimo ir aiškiai deklaruoja stereotipines nuostatas, kad vyrai geriau vadovauja nei moterys.
„Iš aukštesnių instancijų dažnai pasakoma: „Ką čia tos moterys“, – pasakojo viena švietimo skyriaus vadovė. – Tarkim, aš esu moteris, ir man Savivaldybėje jokių karjeros galimybių nėra, nes aš esu moteris. Kadangi yra toks požiūris iš aukščiausios valdžios, kad gerai turi uždirbti vyrai, nes jie turi išlaikyti šeimas, o moterys… ir taip aukštai stovi. Kai vyko konkursas į švietimo įstaigos vadovus, buvo pasiūlytas vyras, nors buvo ir moterų. Tada buvo pasakyta: „Kad ir koks vyras – jis žymiai geriau vadovaus įstaigai negu moteris“.
Motyvacijos tikisi iš Seimo ir Vyriausybės
Tyrimo autoriams paklausus, kas yra svarbiausias veiksnys, motyvuojantis siekti lyčių lygybės, merai sutartinai kartojo, jog tai – lygybės reikalavimai, numatyti teisės aktuose ir kituose dokumentuose. Savivaldybės vadovaujasi lygių galimybių įstatymais ir Darbo kodeksu, kuriuose numatytos pareigos darbdaviui. Tiesa, kai kuriems formalūs reikalavimai neatrodo pakankami ir motyvuojantys.
Labiausiai merus motyvuotų galimybė pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Vienos savivaldybės meras interviu metu pateikė pavyzdį: „Turim jaunų mamų sambūrį, jaunos mamos pageidavo vienam mikrorajone padaryti joms atskirą aikštelę, kur jos atvažiuotų su mažais vaikais vežimėliuose, kad galėtų ramiai būti ir niekas joms netrukdytų. Tai va, šitokią aikštelę ir darysim. Paprašė – darom.“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...