Tveruose – apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo vizitas

Kaip žinia, šiemet Tverai paskelbti Lietuvos mažąja kultūros sostine. Norėdami pateisinti šį garbingą titulą, tveriškiai parengė per visus 2018-uosius nusidrieksiančią renginių programą, kurios dėka galima artimiau pažinti šį istoriniu atžvilgiu nepaprastai turtingą Žemaitijos miestelį: prisiliesti prie jo praeities, sužinoti apie jį garsinančius žmones, susipažinti su lankytinomis vietomis bei objektais. Prie pastarųjų drąsiai galima priskirti miestelio šventovę. Jos istorijos kelias – ilgas ir painus. Pirmoji Tverų parapijinė bažnyčia šiemet mini garbingą 400 metų jubiliejų. Vienas iš šiai progai skirtų renginių vyko balandžio 4-ąją. Minint garbingą sukaktį graži šventė surengta ir užvakar. Ypatingą renginį savo vizitu pagerbė pats apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Tokių iškilmių Tveruose dar nebuvo.

Pašventintas koplytstulpis
Garbingasis svečias sutiktas Tverų miestelio aikštėje. Lydimas dvasininkų, šalies, savivaldybės ir vietos valdžios atstovų bei parapijiečių, jis žengė Tverų Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios šventoriaus link. Šventinė eisena palydėta Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro iškilmingos muzikos garsais.
Prieš prasidedant šventoms Mišioms, apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo P. Lopez Quintanos paprašyta pašventinti šventoriuje įkurdintą koplyt-stulpį, skirtą parapijos jubiliejui ir valstybingumo šimtmečiui pažymėti. Šio koplytstulpio autorius – skulptorius Nerijus Alšauskas. Pagramantyje, Tauragės rajone, gyvenantis medžio drožėjas džiaugėsi galėjęs savo kūryba prisidėti prie dviejų jubiliejų paminėjimo.
Po koplytstulpio, kurį puošia užrašas „Padėka už praeitį. Palaimos dabarčiai. Vilties ateičiai“, šventinimo ceremonijos gausiai susirinkę šventės dalyviai rinkosi į bažnyčią, kuri, ko gero, ne dažnai sulaukia tokio būrio žmonių. Tapti ypatingos šventės liudininkais panoro tiek daug tikinčiųjų, kad ne visiems pakako vietos šventovėje – dalis žmonių būriavosi lauke.
Jubiliejus suvienijo parapijiečius
Kaip ir dera, pirmiausia susirinkusiuosius pasveikino šventės šeimininkas – Tverų parapijos klebonas, doc. dr. Saulius Stumbra. Jis kreipėsi į apaštališkąjį nuncijų arkivyskupą P. Lopez Quintaną, visų parapijiečių vardu dėkodamas jam už apsilankymą Tveruose ir buvimą kartu tokia svarbia miesteliui ir jo žmonėms proga. „Didžiulė garbė jūsų asmenyje jausti popiežių Pranciškų“, – sakė kunigas.
Prieš pakviesdamas visus atverti širdis maldai bei pasimelsti už Tveruose gyvenusius ir gyvenančius žmones, už šeimas ir vaikus, už ligonius ir visus kitus, S. Stumbra pasakojo, jog pirmosios Tverų parapijinės bažnyčios 400 metų jubiliejui ruoštasi maždaug pusantrų metų. „Būrėmės ir telkėmės visi, kad būtų atlikti būtiniausi darbai. Džiaugiuosi, kad ši sukaktis dar labiau suvienijo miestelio žmones“, – kalbėjo dvasininkas ir pasveikino šventėje dalyvavusius svečius, tarp kurių – Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Seimo nariai, delegacija iš Ukrainos. Giesme susirinkusiuosius pasveikino ir Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras CANTORES DAVID. Pastarasis, vargonaujant Povilui Padleckiui, giedojo ir šventų Mišių aukos metu.
Tverų bažnyčios praeitis
Prisidėdamas prie reikšmingos sukakties įprasminimo, „Žemaitis“ savo skaitytojus su viena didžiausių medinių šventovių Lietuvoje kviečia susipažinti truputį artimiau.
Pavarčius įvairius istorinius šaltinius, sužinome, jog Tverų pirmosios bažnyčios tiksli pastatymo data nėra žinoma. Išliko tik faktas, kad dar prieš suteikiant fundaciją 1618 metais ją pastatė Tverų tijūnas Elijas Ilgovskis.
Antrieji Dievo namai Tveruose išaugo 1670-aisiais. Išpuoselėta šventove tveriškiai džiaugėsi iki 1741-ųjų. Būtent tų metų pirmąjį pusmetį negailestingos gaisro liepsnos pasiglemžė bažnyčią. Šventovės atstatymo našta ir rūpesčiai teko tuometiniam klebonui, Žemaičių kanauninkui Motiejui Steckiui. Jau 1742-aisiais išmūryti pamatai, o po trejų metų uždengtas ir stogas. Naujoji bažnyčia pašventinta Švč. Mergelės Marijos apsilankymo titulu.
Žinoma, mediniai sakraliniai pastatai nuolatos prašosi dėmesio, tad buvo siekiama gauti leidimą statyti mūrinę bažnyčią. 1897-aisias Telšių vyskupijos kanceliarija leido statyti naują šventovę senosios vietoje, bet tik medinę. Manoma, kad statybų darbai buvo baigti tais pačiais metais.
Svarbu tai, jog prieš daugiau nei 120 metų Tveruose iškilusi bažnyčia išliko originali net iki šių dienų, mat XX a. žymesnių šios šventovės architektūros ir jos puošybos pakeitimų nedaryta.
Bažnyčios pasididžiavimas – stebuklingasis paveikslas
Tverų šventovės interjerą puošia ne vienas dailės paminklas. Prie pastarųjų galima prisikirti stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos paveikslą, kurį gaubia ne viena legenda. Vienoje iš jų sakoma, kad jis priklausęs pirmosios bažnyčios steigėjui Tverų tijūnui E. Ilgovskiui. Šis nesiskirdavęs su paveikslu net mūšio lauke. Kartą pakliuvęs į totorių nelaisvę, dažnai priešais jį meldęsis ir matydavęs iš jo sklindančią šviesą.
Tai pamatęs, pasižadėjo – jeigu laimingai grįš namo, pastatys bažnyčią Marijos garbei. Kai kunigai jį išpirko, taip ir padarė. Bažnyčiai, kaip jau buvo minėta, paliko visas savo knygas ir paveikslus.
Kita legenda byloja: kartą E. Ilgovskiui išvykus, jo namuose nakvojęs Rietavo klebonas Jokūbas Klopotovskis naktį pamatė šviečiant paveikslėlį. Perkeltas į šventovę šis netrukus ėmė garsėti malonėmis.
Apie stebuklingąjį paveikslą buvo galima išgirsti ir balandžio 4-ąją Tverų kultūros namuose surengtos mokslinės konferencijos „Parapija XXI amžiuje“ metu. Apie Dievo Motinos atvaizdo istoriją ir kulto aspektus pasakojo Vilniaus dailės akademijos atstovė Tojana Račiūnaitė. Anot jos, ši ikona – garsi visoje Lietuvoje ir ne tik.
Paveikslas yra bažnyčios didžiajame altoriuje, įrengtas didesniame paveiksle, uždaromas dvejomis sidabrinėmis durelėmis. Malonėmis ir stebuklais garsus paveikslas atidaromas prieš šv. Mišias ir uždaromas po jų.
T. Račiūnaitė sakė, jog Švč. Mergelės Marijos paveikslas yra pieštas tempera ant medžio. Ikonos paauksuoti atsidarantys rėmai su aptaisu minimi 1675–1677 metų Tverų bažnyčios vizitacijos akte. Vadinasi, tai – vienas ankstyviausių mūsų laikus pasiekusių atvaizdo rėmų su durelėmis.
Stebuklais ir malonėmis paveikslas ėmė garsėti tuoj po 1618 metų. Jie netgi buvo užrašinėjami. Bet vyskupo Juozapo Karpio kanoniškos vizitacijos dekrete iš 1739 metų įrašyta tokia pastaba: „Patirtos malonės ir stebuklai, gauti per Dievo Gimdytojos užtarimą, turi būti surašomi į vieną knygą“. Vėliau tarp bažnyčios dokumentų jau nebuvo nei tų paskirų lapų, nei atskiros knygos. Matyt, visa tai sunaikino gaisras. Tačiau žmonėse iki šiol gyvas įsitikinimas, kad šio paveikslo Marija dosni savo malonėmis tiems, kurie nuoširdžiai jos pagalbos šaukiasi.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...